Veršelių žarnyno ligų patomorfologinė analizė Pathomorphological analysis of intestinal diseases ...

50 Pages·2016·2.4 MB·Lithuanian

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Daumantas Pekšys

Veršelių žarnyno ligų patomorfologinė analizė
Pathomorphological analysis of intestinal diseases in calves

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius

Kaunas, 2016
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veršelių žarnyno ligų patomorfologinė
analizė“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
2
TURINYS

SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 5
SANTRAUKA...................................................................................................................................... 6
SUMMARY.......................................................................................................................................... 7
ĮVADAS ............................................................................................................................................... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................... 10
1.1. Plonųjų žarnų histologinė sandara ....................................................................................... 10
1.2. Storųjų žarnų histologinė sandara ........................................................................................ 12
1.3. Veršelių viduriavimas .......................................................................................................... 13
1.4. Patogenai, dažniausiai sukeliantys veršelių žarnyno ligas ................................................... 15
1.4.1. Escherichia coli ............................................................................................................ 16
1.4.2. Clostridium perfringens ................................................................................................ 17
1.4.3. Salmonella spp. ............................................................................................................. 17
1.4.4. Cryptosporidium parvum .............................................................................................. 18
1.4.5. Rotavirusai .................................................................................................................... 19
1.4.6. Koronavirusai ............................................................................................................... 19
1.4.7. Herpesvirusai ................................................................................................................ 20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ..................................................................................................... 21
2.1. Patologinis anatominis tyrimas ............................................................................................ 22
2.2. Histopatologinis tyrimas ...................................................................................................... 22
2.2.1. Mėginių paruošimas ..................................................................................................... 22
2.2.2. Dažymas hematoksilinu – eozinu (H – E) .................................................................... 22
2.3. Statistinė analizė .................................................................................................................. 23
3. REZULTATAI ............................................................................................................................ 24
3.1. Savų patomorfologinių tyrimų rezultatų analizė.................................................................. 24
3.1.1. Bendrieji duomenys ...................................................................................................... 24
3.1.2. Plonųjų ir storųjų žarnų histologiniai pokyčiai ............................................................. 27
3
3.1.3. Plonųjų ir storųjų žarnų histologinių pokyčių statistinė analizė ................................... 30
3.2. Patologijos centre atliktų veršelių gaišenų patologinio anatominio tyrimo rezultatų
analizė ............................................................................................................................................. 32
3.3. Anketos duomenų analizė .................................................................................................... 38
REZULTATŲ APTARIMAS............................................................................................................. 40
IŠVADOS ........................................................................................................................................... 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................................................................................................. 44
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 50

4
SANTRUMPOS
GALT – gut-associated lymphoid tissue – su žarna susijęs limfoidinis audinys
GVD – Galvijų virusinė diarėja
GVDV – Galvijų virusinės diarėjos virusas
GRV – Galvijų rotavirusas
GCoV – Galvijų koronavirusas
GToV – Galvijų torovirusas
ETEC – Enterotoksigeninė Escherichia coli
IgG – Imunoglobulinas G
HE – dažyta hematoksilinu ir eozinu
5
SANTRAUKA
Veršelių žarnyno ligų patomorfologinė analizė
Daumantas Pekšys
Magistro baigiamasis darbas
Buvo atliktas patologinis anatominis tyrimas 32 veršelių gaišenoms, iš kurių buvo paimta 20
plonųjų ir storųjų žarnų mėginių histopatologiniam tyrimui. Taip pat buvo išanalizuotos dažniausios
72 veršelių gaišimo priežastys pagal LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros Patologijos centro 2012
– 2014 metų skrodimo duomenis bei pagal atliktos veterinarijos gydytojų apklausos duomenis.
Vertinant nustatytų patologijų dažnumą buvo atliekami skaičiavimai ir nustatomas statistinis
patikimumas. Gauti tyrimų rezultatai palyginti su užsienio ir Lietuvos autorių publikacijomis.
Nustatyta, kad dažniausios veršelių gaišimo priežastys gyvulininkystės ūkiuose yra
virškinimo sistemos susirgimai. Privačių veterinarijos gydytojų apklausos duomenimis, 57 proc.
veršelių gaišimo priežasčių yra virškinamojo trakto ligos. Atliekant retrospektyvią 2012 – 2014 metų
Patologijos centro veršelių skrodimo duomenų analizę nustatyta, kad 67 proc. veršelių gaišimo
priežasčių buvo susiję su virškinimo sistema. Dažniausios žarnyno patologijos, nustatytos veršeliams,
buvo ūmus katarinis enterokolitas (38 proc.) ir ūmus katarinis enteritas (21 proc.).
Savo tyrimo metu atliekant patologinį anatominį tyrimą dažniausiai nustatytos patologijos
buvo ūmus katarinis enteritas (40 proc.) ir ūmus katarinis enterokolitas (20 proc.). Histopatologinio
tyrimo duomenimis dažniausiai nustatytos plonųjų žarnų patologijos buvo limfocitinis –
plazmocitinis uždegimas (90 proc.), gaurelių atrofija (70 proc.) ir gleivinės nekrozė (55 proc.).
Storosiose žarnose dažniausiai aptikta limfocitinis – plazmocitinis uždegimas (95 proc.) bei gleivinės
nekrozė (40 proc.). Taip pat nustatyta, kad plonojo žarnyno pažeidimų aptikta daugiau ir jie buvo
sunkesni nei storajame žarnyne.
Raktažodžiai: veršeliai, žarnynas, ligos, patomorfologija.

6
SUMMARY
Pathomorphological analysis of intestinal diseases in calves
Daumantas Pekšys
Master‘s Thesis
A post-mortem examination of 32 dead calves was carried out and 20 samples of small and
large intestine were collected for histopathological analysis. The most common causes of death in 72
calves was analysed according to data from autopsies carried out during year 2012 – 2014. The data
was collected from the LUHS VA DID Pathology centre database. Also, a large animal veterinarians
survey was carried out to find out the most common intestinal diseases. Data collected was analysed
statistically and compared to results from other foreign and Lithuanian studies.
The most common causes of death in calves were related to the disorders of digestive system.
Large animal veterinarians survey suggested, that 57 % causes of calf death were gastrointestinal
diseases. Retrospective analysis of calf autopsies during year 2012 - 2014 in Pathology cetre revealed,
that 67 % of death causes in calves were related to digestive system diseases. The most common
pathologies found in the intestines of calves were acute catarrhal enterocolitis (38 %) and acute
catarrhal enteritis (21 %).
Own data of a post-mortem examination revealed that the most common pathologies were
acute catarrhal enteritis (40 %) and acute catarrhal enterocolitis (20 %). Pathomorphological analysis
of my own study revealed that the most common pathologies in the small intestine were lymphocytic
– plasmacytic inflammation (90 %), villous atrophy (70 %) and necrosis of mucosa (55 %). The most
common pathologies in the large intestine were lymphocytic – plasmacytic inflammation (95 %), and
necrosis of mucosa (40 %). It was noticed, that lesions in the small intestine were more common and
severe than those found in the large intestine.
Key words: calves, intestine, diseases, pathomorphology.
7
ĮVADAS
Veršelių žarnyno ligos ir pagrindinis jų požymis – viduriavimas (dar vadinama veršelių
diarėja) yra vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų ir viena pagrindinių ekonominių nuostolių
galvijininkystėje priežasčių. 2007 metų Junginių Valstijų pieninių galvijų Nacionalinės gyvūnų
sveikatos stebėsenos sistemos duomenimis, 57 proc. veršelių iki 31 dienos amžiaus mirties priežasčių
buvo žarnyno ligos (1). Labai panašus gaištamumas tarp pieninių veršelių iki 31 dienos amžiaus dėl
žarnyno ligų aprašomas ir Pietų Korėjoje – 53,4 proc. visų gaišimo priežasčių (2). Skaičiuojama, kad
ekonominiai nuostoliai, susiję su veršelių žarnyno susirgimais Norvegijoje, kurioje per metus
užauginama apie 280000 veršelių, siekia apie 10 milijonų JAV dolerių per metus (3).
Lietuvoje ši problema taip pat aktuali ir kelia daug nuostolių galvijų augintojams bei
veterinarijos gydytojams. Remiantis Lietuvos mokslininkų atliktais tyrimais, 1999 metais tarp visų
užregistruotų galvijų ligų net 36,27 proc. sudarė virškinimo organų ligos, o iš jų net 61,29 proc.
gydytų galvijų buvo veršeliai. 2002 metais tarp visų užregistruotų galvijų susirgimų virškinimo
organų ligos sudarė 29,87 proc. ir iš jų net 65,63 proc. buvo veršeliai. Lyginant gaišimo priežastis,
2002 metais Lietuvoje tarp užregistruotų 4590 nugaišusių galvijų, 2660 galvijų gaišimo priežastis
buvo virškinamojo trakto ligos. Iš jų net 1920 buvo veršeliai, kas atitinka 72,18 proc., o skaičiuojant
visų nugaišusių galvijų tarpe, veršeliai nugaišę dėl virškinamojo trakto ligų sudarė net 41,83 proc.
(4).
Net labai moderniuose ūkiuose Lietuvoje ir pasaulyje ši problema veršelių tarpe pasitaiko
dažniau nei bet kurios kitos organizmo sistemos susirgimai. Dažniausios veršelių žarnyno ligų
priežastys yra infekcinės kilmės, jas sukelia virusai, bakterijos arba parazitiniai pirmuonys. Susirgę
veršeliai viduriuoja, netenka daug skysčių, dehidratuoja, dėl prastos savijautos atsisako maitintis ir
išsekę nugaišta.
Šiuo darbu bus stengiamasi atskleisti dažniausiai pasitaikančias veršelių žarnyno ligas, jų
sukėlėjus, požymius, nustatomus veršeliui esant dar gyvam ir po gaišimo. Didžiausias dėmesys bus
kreipiamas į patologinius anatominius pokyčius skrodimo metu bei mikroskopinius pakitimus
plonosiose ir storosiose žarnose. Atlikti tyrimai gali būti naudingi tolimesniems ir išsamesniems
veršelių žarnyno susirgimų tyrimams ateityje.
Darbo tikslas: atlikti veršelių žarnyno ligų pasireiškimo analizę atliekant patomorfologinius
tyrimus.

8
Darbo uždaviniai:
1. Atlikus veršelių gaišenų patologinį anatominį tyrimą ir žarnų mėginių histopatologinį tyrimą,
išanalizuoti diagnozuotas žarnų patologijas ir galimą jų tarpusavio ryšį bei veršelių amžiaus įtaką
nustatytiems žarnų pakitimams.
2. Atlikti retrospektyvią 2012 – 2014 m. LSMU VA Patologijos centre atliktų patologinių
anatominių tyrimų analizę, nustatant dažniausias veršelių gaišimo priežastis bei pasitaikiusias
žarnyno patologijas.
3. Atlikti stambių gyvūnų veterinarijos gydytojų apklausos apie veterinarinėje praktikoje
diagnozuojamas veršelių žarnyno ligas ir veršelių gaišimo priežastis analizę.

9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Plonųjų žarnų histologinė sandara
Plonasis žarnynas yra suskirstytas į tris dalis: dvylikapirštę žarną (duodenum), tuščiąją žarną
(jejunum) bei klubinę žarną (ileum) (5,6). Visų žarnų sienelę histologiškai galima suskirstyti į 4
sluoksnius: gleivinę, pogleivinę, raumeninį sluoksnį bei adventiciją arba serozą. Gleivinės sluoksnis
susideda iš epitelinių ląstelių, išklojančių žarnų spindį bei mezenchiminių ląstelių, kurios sudaro
gleivinės pamatinę membraną bei raumeninį gleivinės sluoksnį. Šių ląstelių tipų, jų funkcijų
virškinimo ir absorbcijos procese supratimas labai svarbus diagnozuojant žarnyno ligas (7). Visų
žinduolių plonųjų žarnų gleivinės sluoksnis sudarytas iš gaurelių, kurie labai padidina žarnų
paviršiaus plotą rezorbcijos procese. Atrajotojų žarnų gaureliai būna trumpi ir stori. Ties gaurelių
pagrindu yra epitelio invaginacijos, vadinamos Liberkiuno (J. L. Lieberkühn) kriptomis arba žarnų
liaukomis. Šios kriptos yra pagrindinis žarnų epitelio atsinaujinimo šaltinis. Gleivinės raumeninis
dangalas, susidedantis iš dviejų lygiųjų raumenų sluoksnių atskiria kriptas nuo pogleivinės sluoksnio.
Pogleivinė atrajotojų organizme sudaryta iš puriojo jungiamojo audinio. Raumeninis plonųjų žarnų
sienelės sluoksnis sudarytas iš lygiųjų raumenų ir yra padengtas seroza (8).

1 pav. Schematinis plonosios žarnos histologinės ir anatominės sandaros vaizdas (9).
Plonojo žarnyno virškinimo ir absorbcijos funkcijos yra vykdomos keleto specializuotų
struktūrų. Virškinimo funkcijai atlikti reikalingi virškinimo fermentai bei nemažas kiekis gleivių,
10