Neris ir jos krantai : hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu

2013·65.3 MB·Lithuanian

by  Tyszkiewicz, Konstanty / Tiškevičius, Konstantinas (1806-1868)

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
K o n sta n tin as Tiškevičius
N0Rlš>
i r j o § k r a n t a i
hidrografiniu, istoriniu,
archeologiniu ir etnografiniu
požiūriu
antra laida lietuvių kalba
Parengė
Reda Griškaitė
Iš lenkų kalbos vertė
Irena Katilienė
MINTIS
VILNIUS. 2013
UDK 908(474.5)
Ti-135
Knygos leidimą parėmė
Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija
Recenzentai:
habil, dr. Aldona Prašmantaitė
dr. Vykintas Vaitkevičius
ISBN 978-5-417-01065-1 © Vertimas į lietuvių kalbą, Irena Katilienė, 2013
© Eilių vertimas į lietuvių kalbą, Albinas Bernotas, 1992
© Parengimas, komentarai, įvedamasis straipsnis, Reda Griškaitė, 2013
© MINTIS, 2013
N
TURINYS
Reda Griškaitė
Dar kartą Neries keliu, arba Pratarmė antrajai Konstantino Tiškevičiaus
knygos laidai lietuvių kalba ♦ X
Juozapas Ignacijus Kraševskis
Šviesaus atminimo grafas Konstantinas Tiškevičius ♦ XXI
Konstantinas Tiškevičius
Pratarmė ♦ XXVIII
I.
„Miela Neris, mūs upelių gimtinė...“ ♦ 1
n.
„Prieš pradedant aprašinėti kokį nors dalyką...“ ♦ 23
III.
„Prie tilto Kamene...“ ♦ 39
IV.
„Prekyba Nerimi, Nemunu...“ ♦ 50
V.
„Už poros nepilnų varstų nuo Kastykų...“ ♦ 67
VI.
„Birželio 10 dieną, šeštą valandą ryto...“ ♦ 78
VII.
„Eiti miegoti dar buvo lyg ir anksti...“ ♦ 97
VIII.
„Buvo ketvirta po vidurdienio...“ ♦ 105
V
IX.
„Atėjo rytas...“ ♦ 119
X.
„Gražuolė mūsų upė...“ ♦ 129
XI.
„Bistryčioje savo darbus baigėme...“ ♦ 148
XII.
„Įveikę Avino rėvą...“ ♦ 162
XIII.
„Liucionyse nuo ryto rengėmės užrašyti...“ ♦ 168
XIV.
„Verkiai nuo seniausių laikų...“ ♦ 177
XV.
„Kapstytis po nuolaužas Viršupyje...“ ♦ 186
XVI.
„Kiekvieno žmogaus gyvenime esama iškilmingų akimirkų...“ ♦ 202
XVII.
„Vos tik atsisveikinau su savo kolegomis...“ ♦ 212
XVIII.
„Nuo Karmaziniškių 20 varstų iki Druskinės...“ ♦ 223
XIX.
„Sykiu su Kernavėle baigiasi aukšti pakrantės kalnai...“ ♦ 235
XX.
„Kaip malonus sapnas, kaip žavingos svajonės...“ ♦ 251
XXI.
„Kas tik iš plaukiančiųjų Nerimi sveiką kailį išnešė...“ ♦ 265
XXII.
„Gamtos teisėse glūdi visa ko susiejimas tarpusavyje...“ ♦ 277
XXIII.
Neries upės statistika ♦ 281
XXIV.
Apie liaudies dainą ♦ 295
Dainuškos iš Barysavo apskrities ♦ 336
Barysavo apskrities valstiečių liaudies dainos ♦ 345
Vileikos apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Švedų kaime ♦ 353
Švenčionių apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Daniušavoje ♦ 358
Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Bistryčioje ♦ 370
Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Nemenčinės parapijoje ♦ 376
Trakų apskrities valstiečių liaudies dainos ♦ 385
VI
Liaudies dainos iš Dūkštų apylinkių ♦ 395
Kauno apskrities valstiečių liaudies dainos ♦ 400
Išplėstinis Konstantino Tiškevičiaus knygos Neris ir jos krantai turinys ♦ 408
Priedai
1. 1860 metų sausio 11 (23) dienos
Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos posėdžio protokolo fragmentas ♦ 412
2. Jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto
Neries aukštupio žemėlapio (1857-1860) metrika ♦ 416
3. Jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto
dvylikos didžiausių Neries rėvų atlaso (1859) metrika ♦ 417
Iliustracijų sąrašas ♦ 418
Šaltiniai ir literatūra ♦ 423
Santrumpos ir į tekstą įterpti ženklai ♦ 442
Asmenvardžių rodyklė ♦ 443
Vietovardžių rodyklė ♦ 467
Konstanty Tyszkiewicz
Wilija i jej brzegi, po d względem hydrograficznym, historycznym,
archeologicznym i etnograficznym
Streszczenie ^ 487
Konstanty Tyszkiewicz
The River Neris and its Surroundings from the Hydrographic,
Historical, Archaeological and Ethnographical Perspective
Summary 492
VII
Antraštinio Konstantino Tiškevičiaus knygos Wilija i jej brzegi lapo vinjetė
Konstantinas Tiškevičius. XIX a. 6-7-asis dešimtmetis (?)
Dar kartą N eries keliu, arba pratarmė
ANTRAJAI KONSTANTINO TIŠKEVIČIAUS
KNYGOS LAIDAI LIETUVIŲ KALBA
*
i
1 Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro šimto metų po knygos Wiliįa
Konstanty hrjabia] Tyszkievvicz, Wilija ijej brze­
i jej brzegi („Neris ir jos krantai“)1 pasirodymo, galime drąsiai teigįi:
gi, pod względem hydrograficznym, historycz-
grafo Konstantino Tiškevičiaus (Konstanty Tyszkiewicz vėl Konstanįy
nym, archeograficznym i etnogralicznym, dzido
pošmiertne, vvydanic illuslrowane, Drezno, dru- hrabia Tyszkiewicz, 1806-1868) lūkesčiai neapvylė - šis kūrinys nejik
kiem i nakladem J[ozefa] Ifgnacego] Kraszevvs- „atnešė naudą“, bet ir sukėlė „visuotinį džiaugsmą mūsų krašte“2. Kny­
kiego, 1871.
gos, o plačiąja prasme ir Tiškevičiaus idėjos sklaida Lietuvoje įspūdin­
2 ga. Štai keletas svarbiausių datų:
Žr. Konstantinas Tiškevičius, Laiškas iš Lahois-
ko Adomui Zavadzkiui į Vilnių, 1860 m. lapkri­ 1857-ieji - Tiškevičiaus ekspedicija Neries upe - didžiausia ir žy­
čio 17 (29) d., LMAVB RS, f. 7, b. 14,1.2r.
miausia XIX a. geografinė kelionė buvusios Lietuvos Didžiosios Ku­
3 nigaikštystės teritorijoje, be to, viena įspūdingiausių asmeninių, vie­
Dr. I(6zef] t(epkowski], „Brzegi VVilii przez
no žmogaus iniciatyvų. Šioje kelionėje gimsta sumanymas ją aprašyti
K[onstantego] Tyszkievvicza. Drezno. Druk
ir išleisti atskira knyga.
Kozefa] I[gnacego] Kraszewskiego“, Przegląd
Literacki, 1871, dnia 2 lutego, s. 315.
1871-ieji - Drezdene, jau po Tiškevičiaus mirties, sūnaus Oskaro
Tiškevičiaus (Oskar Tyszkiewicz, 1837-1897) pastangomis Juoza­
po Ignacijaus Kraševskio (Jozef Ignacy Kraszewski, 1812-1887)
spaustuvėje pasirodo pirmoji knygos Wilija i jej brzegi laida, nors
leidimą spausdinti Vilniaus cenzūros komitetas buvo davęs dar
1860 m. gruodžio 30 (1861 m. sausio 11) dieną (Sic!). Taigi knyga
pasaulį išvysta dažnai Tiškevičiaus lankytoje Saksonijos Karalys­
tės sostinėje, o ne jo numylėtame, bet po 1863-1864 m. sukilimo
neatpažįstamai pasikeitusiame (taip pat ir cenzūros srityje) Vil­
niuje.
Tais pačiais 1871-aisiais Krokuvoje leidžiamame žurnale Pamiętnik
Literacki („Literatūros dienoraštis“) pasirodė pirmoji ir, deja, vienin­
telė recenzija šiam Tiškevičiaus kūriniui3. Jos autorius - garsus lenkų
archeologas, paminklosaugininkas, publicistas, Vilniaus laikino­
sios archeologijos komisijos tikrasis narys nuo 1858 m. Jozefas
X
Dar kartą Neries keliu,...
Aleksanderis tepkowskis (1826-1894). Ir nors garbusis recenzen­ 4
Ten pat.
tas manė, kad ši lietuviška upės monografija savo moksliniu lygiu
kiek nusileidžia analogiškiems vokiečių ir prancūzų autorių dar­ 5
bams, vis dėlto negalėjo paneigti meninės ir poligrafinės knygos Steponas Kolupaila, „Lietuvos upių monogra­
fijos“, Židinys, 1931, Nr. 7 (79), liepos mėn.,
vertės, teigė, kad „ponas Kraševskis savo tipografinį verslą visiš­
p. 20-28; 1932, Nr. 8-9 (92-93), rugpjūčio-
kai priartino prie europinio lygio“4. Kad ir kaip ten būtų, veikalas rugsėjo mėn., p. 131-135; Steponas Kolupaila,
buvo išspausdintas ne tik profesionaliai, bet ir su dideliu pietizmu. „Neriai tirti ekspedicija prieš 75 metus“, Naujoji
To negalėjo nepastebėti pirmieji Tiškevičiaus veikalo skaitytojai. Romuva, 1932, Nr. 42 (94), p. 900-901.
6
-1874-1880 - Tiškevičiaus knygos įkvėptas vienas žymiausių XIX a.
Steponas Kolupaila, „Lietuvos upių monografi­
Lietuvos fotografų Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz, 1818— jos“, p. 27.
1888) leidžiasi tuo pačiu „Neries keliu“, norėdamas fotografijose
7
įamžinti tas upės vietas, kurias kadaise pieštuku ir teptuku užfiksavo Plačiau apie tai žr. SĮteponas] Kolupaila, „Narutis
Tiškevičių lydėjęs dailininkas Marcelinas vėl Marcelijus Januševičius ir Neris", Kosmos, 1940, sausis-kovas, p. 49-64;
(Marceli Januszewicz vėl Jaunuszkiewicz, 1802 vėl 1806 - po 1863). Steponas Kolupaila, „Narutis-Vilnius-Kaunas
1939 m[etais]. Medžiaga monografijai apie Nerį“,
Čechavičiaus kelionės rezultatas - dvidešimt aštuonių nuotraukų
Aidai, 1957, gruodžio mėn. (Nr. 10), p. 464-469.
rinkinys Album brzegow Wilii („Neries krantų albumas“), dabar sau­
gomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 8
Česlovas Kudaba, Nerimi, Vilnius: Mintis,
1985.
1931-ieji - 1932-ieji - hidrografas Steponas Kolupaila (1892-1964)
Tiškevičiaus ekspediciją, tuomet parengtą Neries žemėlapį, taip pat ir
pačią knygą Wilija i jej brzegi pirmą kartą išsamiai pristato lietuviš­
koje spaudoje5. „Lietuvos hideografijai [Sic!], - rašė Kolupaila, - Tiš­
kevičiaus veikalas neturi didelės mokslinės vertės, nes autorius šioje
srityje tebuvo diletantas, bet knyga dar ilgai nenustos savo reikšmės,
kaip praeito šimtmečio romantizmo paminklas, kaip gyvas kelionės
aprašymas ir kaip gražus leidinys bendrai.“6
1939-ieji - Steponas Kolupaila su dviem studentais - H. Jonaičiu ir
J. Puodžiūnu ir vėl plaukia „Neries keliu“. „Prisimindami K. Tiške­
vičiaus išgyvenimus“, ne tik išmėgina pavojingąsias rėvas, bet ir ap­
lanko grafo aprašytas Žadiškes, Mykoliškes, Buivydžius, Balingradą,
Nemenčinę, Vilnių, Kernavę, Čiobiškį, Jonavą. Iš viso per dvi savaites
Nerimi nuplaukia 366 km. Visą kelionę nuolat lygina Tiškevičiaus ir
savo patirtus įspūdžius7.
1985-ieji - geografas Česlovas Kudaba (1934-1993) išspausdina
populiarųjį savo kelionių Nerimi (o jų būta ne vienos!) aprašymą8,
kuriame nuolat remiamasi Tiškevičiaus monografijoje pateiktais fak­
tais, jie lyginami ir analizuojami. Knygelėje pateikta ir kūrinio Wilija
i jej brzegi fragmentų bei iliustracijų. Leidinys išverčiamas ir į balta­
rusių kalbą.
XI
Dar kartą Neries keliu,...
9 1992-ieji - kalbininkas Vytautas Būda Tiškevičiaus kūrinį paskelbia
Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai:
ir lietuviškai - šį kartą Vilniuje9. Netrukus knyga Neris ir jos krantai,
hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo
be kita ko, su puikiais poeto Albino Bernoto eilių vertimais, tampa
akimis, iš lenkų k[albos] vertė Vytautas Būda,
Vilnius: Mintis, 1992. vienu skaitomiausių XIX a. Lietuvos raštijos kūrinių. Be šios knygos
jau neįsivaizduojamas joks vandens žygis Nerimi.
10
Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspe­
2007- ieji - lygiai po 150-ties metų baltarusiai ir lietuviai pakartoja
dicija, Vilnius: Mintis, 2010, p. 18.
Tiškevičiaus kelionę. Šios kompleksinės mokslo ekspedicijos tikslas -
11
ne tik atlikti lyginamuosius tyrimus, t. y. „nustatyti Nerie^ pokyčių
Konstanty hr(abia] Tyszkiewicz, Wilija i jej
mastą ir pobūdį per 150 metų“ (atskaitos tašku buvo pabrinktas
brzegi = Neris ir jos krantai, pakartotinė 1871
m [etų] knygos originalo laida, knygos leidybą Tiškevičiaus knygoje pateiktas upės aprašymas), ne tik surinkti
organizavo Gražyna Golubovvska, Vilnius: At­ duomenis, „kurie tapo reikšmingi XX a. istorijos įvykių verpetuose
kilia, 2008.
ir sparčių tradicinės - senosios kultūros pokyčių akivaizdoje“, bet
12 ir siekti, kad šie nauji faktai taptų „ateities lituanistinių tyrimų šal­
[Przedmovva], ten pat, be lapų numeracijos. tiniu“10. i
1 v
13
2008- ieji - Vilniuje fondo Pomoc Polakom na Wschodzie („Pagalba
Reda Griškaitė, Konstantinas Tiškevičius ir Ne­
ris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009. lenkams Rytuose“) lėšomis išspausdinama pakartotinė knygbs Wilija
i jej brzegi laida originalo kalba11. „Plaukimas Nerimi su grajb Tiške­
14
UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lie­ vičiaus knyga, - rašo šio leidybinio projekto rėmėjai, - tai kelionė per
tuvos nacionalinis registras, Vilnius: Lietuvos lenkų, lietuvių, baltarusių istoriją, kelionė per daugybę kalbų, religijų,
nacionalinė UNESCO komisija, 2009, p. 15, per turtingą kultūrą, kurios neįmanoma suvokti be lenkų, lietuvių,
Nr. 26.
senosios baltarusių, lotynų ir rusų literatūros.“12
2009-ieji - pirmą kartą smulkiai aprašoma Tiškevičiaus monografijos
sukūrimo ir leidybos istorija, atidžiau pažvelgiama ir į jos autoriaus
biografiją, panaudojama ir gausi ikonografinė medžiaga. Tarp knygos
iliustracijų išsiskiria unikalūs, iki šiol neskelbti Tiškevičiaus kelionės
kolegos ir bičiulio Marcelino Januševičiaus piešiniai13.
Tais pačiais 2009-aisiais per 1857-ųjų ekspediciją Tiškevičiaus ir
jo pagalbininko Jurgio Šantiro vėl Šantyrio (Jerzy Szantyr, - 1800 -
po 1860) pradėtas, o po trejų metų baigtas rengti Neries aukštupio
žemėlapis įtraukiamas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lie­
tuvos nacionalinį registrą - Lietuvos dokumentinio paveldo garbės
sąrašą14. Nuo 2005 m. į šį registrą jau įrašyti 39 objektai, kuriuos pa­
siūlė Lietuvos atminties institucijos - archyvai, bibliotekos, muziejai
ir atrinko ekspertai. Taip Tiškevičiaus ir Šantiro atlasas atsidūrė tarp
tokių XIX a. dokumentinio paveldo šedevrų kaip albumas Liber Au-
reus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis („Auksinė Vilniaus me­
dicinos draugijos knyga“), Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis
Taislius augyminis („Augalų sistema“) ar Jono Rustemo piešiniai ant
beržo tošies.
XII