Lietuvos dvarai : enciklopedinis žinynas : 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis

500 Pages·2010·162.195 MB·Lithuanian

by  Semaškaitė Ingrida

LIETUVOS
DVARAI
Enciklopedinis žinynas
608 dvarų ir dvarviečių aprašymai,
iliustruoti nuotraukomis
ALGIMANTAS
Vilnius
UDK 728(474.5) (036) Lietuvos dvarai /enciklopedinis žinynas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė.-
Li232 V.: Algimantas.2010. - 512 p., sp. iliustr., žemėlapiai
Žinyne glaustai pristatomos 608 Lietuvoje dar išlikusios dvarų so­
dybos ar jų fragmentai, o taip pat dvarvietės, kurias jau galima vadinti
archeologiniais dvarais, nes jų telikęs kultūrinis sluoksnis, kurį tyri­
nėja archeologai. Žinyne aprašymai išdėstyti pagal abėcėlę - enciklope­
dine tvarka. Trumpi dvarų aprašymai iliustruojami spalvotomis nuo­
traukomis, darytomis 2008-2010 metais, o taip pat archyvinėmis dvarų
nuotraukomis. Dvarų lokalizacija pažymėta apskričių žemėlapiuose.
Ieškomą dvarą padės surasti savivaldybių abėcėlinė dvarų rodyklė. Ši
knyga paruošta pagal didelio būrio specialistų leidyklai pateiktą infor­
maciją. Jų sarašas - knygos gale spausdinamas šaltinių skyrelis.
UDK 728(474.5)(036)
© Tekstai. Leidykla ALGIMANTAS.
© Dizainas. Violeta Laukytė.
© Žemėlapiai. Jana Sėta, RIga.
ISBN 978-609-423-004-2
© Iliustracijų sąrašas 505 psl.
Enciklopedinis žinynas
608 dvarų ir dvarviečių aprašymai,
iliustruoti nuotraukomis
Sudarytoja Ingrida SEMAŠKAITĖ
LEIDĖJŲ ŽODIS 4
Rekviem dvarams?!
i
Enciklopedinis žinynas LIETUVOS DVA­ ir tarybiniai ūkiai pristatė daug naujų pastatų,
RAI - atnaujinta ir papildyta 2009 m. pradžioje kurie iškreipė dvarų sodybų vaizdą. Per socialis­
mūsų išleisto dviejų tomų žinyno laida. Šiame tinį laikotarpį, jei kurios dvarų sodybos pasiro­
žinyne iš esmės pakeista išdėstymo struktūra. dė visai nereikalingos, jos pamažu ir nyko. Bet
Dvitomis buvo sudarytas pagal apskritis: 10 ir pastaraisiais dešimtmečiais, jau atkūrus Lietu­
Lietuvos apskričių sudarė 10 žinyno skyrių. vos nepriklausomybę, daug dvarų, visai netekę
Kadangi Lietuvos vyriausybė nusprendė pa­ jokios priežiūros, sunyko, apaugo šabakštynais.
naikinti apskritis, naujoje žinyno laidoje atsi­ Dvarų nykimo pradžią galima sieti su tar­
sakėme apskričių struktūros - dvarų aprašy­ pukario Lietuvos žemės reforma, prasidėjusia
mai išdėstyti enciklopediniu principu - pagal , 1922 m. Tada dvarų žemės apribotos iki 80 ha.
abėcėlę. Knygos gale yra dvarų suvestinė pagal Daug dvarininkų, pasipiktinę ir įsižeidę, išvy­
miestų ir rajonų savivaldybes. Ji padės skaity­ ko į užsienius. Per žemės reformą išparceliuoti
tojams, ieškantiems juos dominančių dvarų dvarai dažnai patekdavo į nevykusių naujų šei­
pagal teritorinius požymius. Pirmąją žinyno mininkų rankas ir pradėdavo nykti. Tad dvarų
laidą paruošėme spaudai pagal sutartį su Kul­ nykimo procesas susiklostė istoriškai ir jau ne­
tūros paveldo departamentu (KPD). Pagrindi­ besustabdomas. Rezultatas - iš XX a. pradžio­
nis informacijos šaltinis buvo Kultūros paveldo je Lietuvos teritorijoje buvusių maždaug 3500
centre sukauptos dvarų sodybų, įrašytų į Kul­ dvarų sodybų liko apie 600. Ir tų nemaža dalis
tūros vertybių registrą, dosjė, panaudojome - tik dvarvietės arba dvarų liekanos.
jau anksčiau mūsų išleistų knygų apie dvarus Daug statinių virto griuvėsiais jau po Nepri­
medžiagą. Naujai žinyno laidai daug informa­ klausomybės atkūrimo. Yra valstybinė Lietuvos
cijos jau 2010 m. leidyklai atsiuntė savivaldybių dvarų išsaugojimo programa, yra Medinės ar­
paminklotvarkininkai, muziejininkai, bibliote­ chitektūros apsaugos programa (mediniai dvarų
kininkai. Už tai jiems nuoširdus ačiū. Tad šis statiniai šaukte šaukiasi pagalbos), tačiau dvarai
leidinys - didelio būrio specialistų kolektyvi­ toliau nyksta...Lietuva nėra finansiškai pajėgi
nis darbas. Jo tikslas - supažindinti visuomenę išsaugoti visų į kultūros vetybių sąrašus įrašytų
su dabartine svarbios mūsų kultūros paveldo objektų. Vis dėlto valstybė privalėtų skirti lėšų
dalies - dvarų situacija. Dvarai šiandien, deja, bent reikšmingiausiems paveldo objektams iš­
jau nykstantis paveldas. Pavažinėjus po dvarus saugoti. Kitais turėtų pasirūpinti privatūs asme­
apima slogi nuojauta, kad šis žinynas gali tap­ nys, dabartiniai dvarų pastatų savininkai.
ti rekviem requiem (gedulingomis mišiomis) Ateities Lietuvoje, be abejo, išliks nedidelė
daugeliui dvarų. Pavartykite knygą ir pamaty­ dalis dabartinių dvarų sodybų, kaip savotiški
site, kiek daug jau baigiančių sunykti dvarų. Į muziejai arba naujųjų dvarininkų gyvenamieji
juos užsukęs pasijunti gal panašiai kaip kuni­ būstai. Tokios dvarų likimo tendencijos ryš­
gas prie beviltiško ligonio - gali išklausyti, bet kios jau šiandien.
padėti jau niekuo nebegali. Pasisekė dvarams, kurie anksčiau ar vėliau
Lietuvos dvarai nykti pradėjo ne mūsų die­ tapo muziejais. Jie stabiliai prižiūrimi, atnau-
nomis ir net ne sovietmečiu, kaip atrodo iš pir­ jimami ir, tikėkimės, tokiame statuse dar ilgai
mo žvilgsnio. Taip, sovietmečiu dvarai buvo ver­ gyvuos.
tinami tik tiek, kiek jų pastatų reikėjo socialisti­ Po atkurtos Nepriklausomybės dvarams
nio ūkio poreikiams. Dvarų sodybose kolūkiai gal didžiausia žala padaryta leidus juos priva­
5
LEIDĖJŲ ŽODIS
tizuoti dalimis. Tuo žingsniu sunaikintos dvarų gramoje neprižiūrimų dvarų teritorijų tvarky­
sodybos kaip nedaloma visuma. Neliko vien­ mas talkų būdu, apleistų dvarų pastatų pirminis
tisų dvarų sodybų. Dvarais pradėjome vadinti užkonservavimas, užsandarinant langus, duris.
dvarų rūmus. Kai kuriuos jų nusipirko pratur­ Tačiau grįžkime prie žinyno, kuris dabar
tėję Lietuvos verslininkai ar užsienio lietuviai. Jūsų rankose. Dvarų istoriniuose aprašymuose
Romantiškai nusiteikę ir nepaisydami miglotų galite rasti duomenų, kurie gal nesutaps su jūsų
perspekyvų kada nors atgauti nemažas inves­ žiniomis. Šioje situacijoje viską lemia šaltiniai,
ticijas, dalis naujųjų dvarininkų investavo ne­ kuriais naudojomės. Žinyno gale yra išvardinti
mažus pinigus į savo dvarų atgaivinimą. Tokie pagrindiniai šaltiniai, kuriais naudojosi leidė­
dvarai pradėjo naują gyvenimą. Iki 2010 m. jai. Kai susidurdavome su skirtinga informa­
atnaujinti yra Arvydų, Bikuškio, Bistrampolio, cija, pirmenybę teikdavome Kultūros paveldo
Daukšiagirės,Dautarų, Gaidelių, Krikštėnų, centro dosjė užfiksuotai informacijai.
Lapšių, Norviliškių. Pavi r vyčio Sešuolėlių. Aprašomų dvarų sąrašą sudarėme pagal
Švėkšnos. Taujėnų. Videniškių. Mikėno dvarai. Kultūros vertybių registrą, skelbiamą KPD in-
Gal ne visi šie dvarai atnaujinti pagal griežtus ternetiniame tinklalalpyje. Jį 2010 m. papildė­
paminklosaugos reikalavimus, gal į kai kurių me keliais dvarais, kuriuos rekomendavo apra­
interjerus prasibrovė kičo elementų, bet svar­ šyti savivaldybių paminklotvarkininkai.
biausia - pradėję nykti dvarai prikelti naujam Tikimės, kad žinynas sudomins visus, ne­
gyvenimui. Pamažu atnaujinami ir kai kurie abejingus „dvarų likimui. Žinyne trumpai ap­
kiti privačiais tapę dvarai. Tačiau didžioji dalis rašomi ^08 xlvarai. Aprašymai iliustruojami
dvarų laukia nesulaukia savo naujųjų šeiminin­ dabartinėmis ir istorinėmis nuotraukomis.
kų dėmesio. Yra visai tarsi užmirštų privačių Knygos gale pateikiami apskričių, vis dėlto iš­
dvarų. Savininkai juos laiko kiaurais stogais, likusių kaip teritoriniai regionai, smulkūs že­
išdaužtais langais, išlaužtomis durimis. Kyla mėlapiai, kuriuose pažymėta dvarų dislokacija.
įtarimas - gal savininkai laukia kol jie patys Norintiems apžiūrėti vieną ar kitą dvarą daž­
sugrius ir nebereikės kultūros paveldo objekto nai iškyla dilema - o kaip į jį patekti, ypač, jei
restauruoti, laukia dvaro sunykimo, kad galėtų dvaras dabar privati valda. Tokias situacijas re­
žemės sklypą panaudoti kitiems statiniams?! glamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių
Gal reikėtų žymiai sugriežtinti naujųjų dvari­ apsaugos įstatymas. Pateikiame ištraukas iš šio
ninkų atsakomybę ir apsaugoti paveldo objek­ Įstatymo 25-ojo straipsnio.
tus nuo visiško sunykimo, kraštutiniu atveju gal
Nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumas
net nusavinti tokius pamirštus, neprižiūrimus 1. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę pažinti nekilno­
jamąsias kultūros vertybes.
dvarus, esančius Kultūros vertybių registre.
Dvarams vis daugiau dėmesio skiria visuo­ 4. Privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo
statinių interjerų apžiūrai reikalingas valdytojo sutikimas.
menė. Pastaraisiais metais dvarai tapo populia­
Lankymo ir apžiūros sąlygos gali būti nustatomos apsaugos
riais pažintinio turizmo objektais. Prie dvarų sutartimi.
5. Kad būtų galima kultūros paveldo objektą tinkamai
praeities, jų dvasingumo populiarinimo daug
apžiūrėti iš išorės, valdytojai turi leisti eiti per savo valdomą
prisidėjo M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo teritoriją iki apžiūros vietų.
6. Jeigu kultūros paveldo objektas iš visų pusių apsuptas
fondo koncertai dvaruose. Dvarų dvasingumą,
privačios nuosavybės teise valdomų sklypų, jų savininkai ar kiti
jų kultūrinę aurą gaivina dvaruose vykstantys valdytojai privalo leisti lankytojams prieiti iki šio objekto.
muzikos festivaliai. Visuomenė prisideda ir prie
9. Jeigu kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingąsias
dvarų išsaugojimo. Mūsų leidykla drauge su savybes žaloja pernelyg intensyvus lankymas ir žalojimo nega­
lima išvengti techninėmis priemonėmis, gali būti įvestas užmo­
Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga 2010 metus
kestis už lankymą arba kitaip mažinamas lankytojų srautas.
paskelbė Dvarų išsaugojimo metais, kurių pro­
Linkime įdomių, dvasingų kelionių į atnaujintus ir jau nykstančius dvarus.
Pamatykime, ko gal nebegalės pamatyti ateinančios kartos
Leidėjai
2010 m. liepa
ABROMIŠKĖS 6
AB R OMIŠKĖS. Elektrėnų savivaldybė, - tradicinės XX a. pr. mūro architektūros.
Elektrėnų šen. Abromiškių gyvenvietė - šalia Abromiškių dvaras rašytiniuose šalti­
Vilniaus-Kauno automagistralės, tarp Vievio niuose minimas jau XVI a. antrojoje pusėje.
ir Elektrėnų. Dvaras - pačioje gyvenvietėje, Jį įkūręs Abrahamas Poniatovskis 1571 m.
Abromiškių ežero šiauriniame krante. XIX pastatė čia pirmuosius rūmus. Matyt, nuo jo
a. - XX a. pr. dvaro statiniai: rūmai, svir­ vardo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. XVII
nas, sargo namas, tvartas, tvoros fragmentai. a. dvaras - Bychovcų nuosavybė. Vedybų
Parkas įkurtas XVIII a., perplanuotas XIX a. keliu apie 1748 m. dvaras atiteko prancūzų
pab., jame - du tvenkiniai, prateka upelis. kilmės grafų de Raesų giminei. Jų pirmta­
Dvaro sodybą jos klestėjimo laikotarpiu kas Henrikas de Raesas atvyko į Lietuvą apie
sudarė trys dalys - reprezentacinė, gamybinė 1642 m., dabartine terminija - kaip karinis
ir ūkinė. Gamybinė zona sunyko - neišliko konsultantas. Jį parsivežti galėjo Boguslavas
nė vieno jos pastato. Reprezentacinėje zono­ Radvila (1620-1669), grįždamas iš studi­
je nebėra oranžerijos, oficina rekonstruota jų Vakarų valstybėse. Karinių konsultacijų
sovietmečiu. Ne visi pastatai išliko ir ūkinėje Lietuvai reikėjo, nes buvo prasidėję karai
zonoje. Sulaukėjo senas parkas. su Rusija ir Švedija. Konsultantas pasirinko
Dvaro centrinėje dalyje - pagrindinis so­ Lietuvą antrąja tėvyne savo palikuonims.
dybos akcentas - rūmai su buvusiu parteriu. Vienas jų - Henrikas de Raesas pirmasis įsi­
Kiti pastatai išdėstyti laisvai, grupuoti pagal kūrė Abromiškėse. De Raesai, veikiausiai ir
paskirtį. pastatę senąją medinę rūmų dalį, dvarą val­
Neįprasta dvaro rūmų kompozicija - joje dė iki XIX a. vidurio, kai paskutinė giminės
savitai dera dviejų stilistinių epochų - klasi­ palikuonė Kazimiera de Raes (1818-1893)
cizmo ir istorizmo architektūriniai principai. ištekėjo už grafo Pranciškaus Broel Pliaterio
Pastatas - iš dviejų dalių: senoji medinė, cen­ ir dvaras kaip kraitis atiteko šiai giminei. Vė­
tre esanti dalis, statyta XIX a. pr., mūrinė - liau dvarą valdė šioje santuokoje gimęs Vil­
du šoniniai triaukščiai fligeliai - XIX a. pab., helmas Pliateris (1850-1911). Po jo vedybų
apie 1898 m. Tuo pačiu metu prie senojo su Felicija Saltan, apie 1898 m., rekonstruo­
medinio klasicistinio korpuso sumūrytas ir ti dvaro rūmai - pristatyta mūrinė jų dalis.
naujas keturių kolonų portikas. Įdomūs ko­ Vilhelmo Pliaterio dukros Izabelė, Idalija ir
lonų pamatai, tarsi masyvūs postamentai, du Marija buvo paskutinės dvaro valdytojos.
iš jų kraštiniai, papuošti barokinėmis voliu­ Dauguma Raesų ir Pliaterių, gyvenusių dva­
tomis. Rūmų šoniniai fligeliai turi neobaro- re, palaidoti Sabališkių kapinaitėse. Ten stovi
ko bruožų. Tarpukaryje rūmai rekonstruoti, XIX a. pirmosios pusės koplyčia - dvarinin­
tobulintas jų interjeras. kų mauzoliejus. Per tarpukario Lietuvos res­
Sargo namui ir svirnui būdingi medi­ publikos žemės reformą Abromiškių dvaras
nės liaudies architektūros bruožai, tvartas išparceliuotas. Centrinę jų dalį su rūmais nu-
7 A
ADAKAVAS
parapijos namai, rūmų rūsiai, namas (XIX
a. I p.), mokykla (1935 m.), kalvė (XIX a.
vid.), sargo namas (XX a. pr.). Žaliuoja XVI-
II a. vid. įkurtas, XIX a. pertvarkytas parkas
su aštuoniais dvarą supančiais tvenkiniais.
Bažnyčios šventoriuje 1883 m. pastatytas ko­
plytstulpis, kurį puošia kaltinė saulutė.
Dvaro sodybos pastatų kompozicijoje
dominuoja centrinė dalis - rekonstruotieji
'■ Abromiškių dvaro rūmai
rūmai. Buvusi sodybos struktūra suardyta
sipirko bankininkas ir meno kolekcininkas - sovietmečiu čia pastatyta daug naujų sta­
Mykojas Žilinskas (1904-1992) - Kaune yra tinių, nugriauti senieji, todėl detaliau apibū­
tarybiniais metais pastatyta jo vardo galerija, dinti ankstesnįjį išplanavimą sunku. Antrasis
kurioje eksponuojama emigracijoje, Vokie­ dvaro ansamblio kompozicinis centras - baž­
tijoje, surinkta paveikslų galerija. Nežinia, nyčia su jai priklausančiais pastatais. Šias dvi
kokių planų Abromiškėse turėjo M. Žilins­ skirtingas dvaro ansamblio dalis jungė dabar
kas, tačiau jų nespėjo įgyvendinti - prasidėjo jau apnykusi tvenkinių sistema.
Antrasis pasaulinis karas. Pokaryje rūmuo­ Bažnyčios pastatams būdingi tradicinės
se įsikūrė ligoninė, vėliau paštas, medicinos (liaudiškosios) architektūros bruožai, dva­
punktas, biblioteka, dirbtuvės. Jau senokai ro sodybos statiniams - istorizmo laikotar­
rūmai stovi apleisti, nenaudojami. Nyksta ir pio architektūros stilius. Mokyklos pastatas
kiti dvaro pastatai. - tarpukario laikotarpio konstruktyviosios
Peizažinis su geometrinio planavimo ele­ architektūros pavyzdys.
mentais dvaro parkas šiandien žaliuoja 15,5 XVIII a. rašytiniuose dokumentuose mi­
ha plote. Per parką link rūmų veda alėja, nimas Adakavo dvaras ir jo įkūrėjas - Jonas
apjuosianti apskritos formos parterį. Dvaro Adakauskis (Odakowski). Nuo šių bajorų
sodo link - 100 m ilgio mažalapių liepų alėja. pavardės kilo ir vietovės pavadinimas. Dva­
Parkas taip pat apleistas, neprižiūrėtas, tačiau ro sodybą pradėjo statyti Jonas Adakauskis,
vis dar nepraradęs savo erdvinės struktūros. Batakių seniūnas. Darbus tęsė kitas Jonas
Dabar dvaras turi naujus savininkus ir ti­ Adakauskis (gal sūnus - nėra tikrų žinių),
kisi iš jų didesnio dėmesio. Ariogalos tijūnas (Didžiojo kunigaikščio
vietininkas valsčiuje). 1793 m. J. Adakauskis
ADAKAVAS. Tauragės r. Skaudvilės dvaro sodybos šiaurinėje dalyje pastatė me­
šen. Adakavo gyvenvietė išsidėsčiusi prie dinę bažnyčią, kuriai suteiktas jos fundato­
Skaudvilės-Nemakščių kelio, apie 5 km į riaus vardas - ir dabar tai Šv. Jono Krikštyto­
rytus nuo Skaudvilės. Dvaras įsikūręs cen­ jo bažnyčia. Jos rūsiuose Adakauskiai laidojo
trinėje gyvenvietės dalyje. Jo sodyboje išlikę savo šeimos narius. Adakauskiai gyveno me­
XVIII a. vid. - XX a. pirmosios pusės pasta­ diniame dvaro name, kuris XIX a. viduryje
tai. Dvaro ansamblį sudaro dvi atskiros dalys per audrą sudegė. Jo vietoje 1858 m. pasta­
- dvaro pastatai (jų išliko 5) ir bažnyčios sta­ tyti mūriniai rūmai, kurių statyba jau rūpi­
tinių kompleksas (jų yra 6). Dvarui priklauso nosi Chlevinskiai, kurie perėmė dvarą, kai
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, varpinė, šven­ Karolina Adakauskytė ištekėjo už Žemaitijos
toriaus tvora su vartais, klebonija, špitolė, paseniūnio Kazimiero Chlevinskio (vyriškos
A ADOMYNĖ 8
stovas išrinktas II ir III Lietuvos Respublikos
Seimo nariu. Jo sūnus Jurgis Tornou (1919-
2005) - ilgametis Vilniaus universiteto bibli­
otekos direktorius, žinomas publicistas.
Per tarpukario Lietuvos žemės reformą
dvaras išparceliuotas. Čia įkurta našlaičių
prieglauda, veikė žemės ūkio mokykla, po­
kariu - kolūkio centras, vėliau - senelių prie­
glauda. Naujiems poreikiams dvaro rūmai
neatpažįstamai perstatyti, iš senųjų rūmų
2 Dvarininkų pastatyta Adakavo bažnyčia
liko tik rūsiai su cilindriniais skliautais. 1935
giminės paveldėtojų Adakauskiai neturėjo). m. pastatyta tipinė, nauja pradžios mokykla.
Rūmai buvo vienaukščiai su dviem dviaukš­ Mokyklos statybą tada rėmė visos trys, čia
čiais rizalitais ir dar aukštesniu keturkampiu gyvenusios ir veikusios religinės konfesijos
bokštu. Spėjama, kad juos statė K. Chlevins- - katalikai, rusų sentikiai ir stačiatikiai (rusų
kio ir K. Adakauskytės sūnus Ignotas Chle- kolonistai šiose apylinkėse buvo apgyven­
vinskis (Chlevickis 1801-1871), palaidotas dinti po 1863 m. sukilimo). Rekonstruotuo­
Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios se rūmuose ir dabar įsikūrę Adakavo senelių
šventoriuje. Tai buvo prieštaringa asmenybė namai.
(tikėtina nušautas dvikovoje Tytuvėnuose).
ADOMYNĖ.
Vietiniai žmonės netikėlius „Klevinskius” Kupiškio r. Šimonių šen.
(Ignotą ir jo tėvą Kazimierą) iki šiol mini ne­ Dvaro sodybos fragmentai netoli kelio Ute-
geru žodžiu - esą, šie du vyrai, nuskriausda- na-Kupiškis, prie Aluočio upelio. Iš dvaro
mi vietines mergaites, paliko nesantuokinių laikų liko mediniai rūmai, parko ir sodo frag­
palikuonių... mentai, tvenkinys. Ūkiniai-gamybiniai pasta­
1886 m. iš Ignoto Chlevinskio giminaičio tai nugriauti. Dvaro žemėse pastatyta Švč.
Vladislovo Chlevinskio (1825-1907) dvarą Mergelės Marijos bažnyčia (1921 m.), varpi­
nupirko grafai Anrepai. Vėliau dvarą valdė nė (XX a. pr.) ir koplytėlė (1855 m.) su medi­
baronas von Tornou, atsikėlęs iš Kuršo. Ada­ ne Jono Nepomuko skulptūra. Šie sakraliniai
kave gimė Aleksandras Tornou (1895-1938), pastatai taip pat priklauso dvarvietei.
tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, kaip Adomynė - XVIII a. pr. - XX a. pr. susikū­
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos at- rusi dvarvietė. Adomynė - dvaras ir kaimas,
- anksčiau vadinosi Jonava, Ašuotėlė, Kazi-
mieravėlė. Šios žemės - buvęs grafų Pliaterių
dvaro palivarkas. A.Pliateris 1809 m. dvarą
įkeitė Jonui Žurauskui. 1817 m. balandžio 30
d. dekretu Ašuotėlės palivarkas, priklausęs
Aluotės dvarui, atiduotas Jonui Žurauskui,
kuris XVIII a. pr. pasistatė čia iki mūsų die­
nų išlikusius medinius rūmus. Mirus J. Žu­
rauskui, valdas paveldėjo jo giminaitis, taip
3- Adakavo dvaro rūmai pat Jonas Žurauskas. Po jo mirties dvaras ati­
XX a. pirmojoje pusėje teko seserims Sofijai Koscialkovskai ir Mal­
9 A
AKADEMIJA
vinai Maksimovai. Iš jų dvarą nupirko eigu­ statai (neišlikę). Už rūmų žaliavo sodas, tyvu­
lys valstietis Adomas Vilėniškis, kuris žemę liavo tvenkinys.
išnuomojo giminaičiams, dvaro pakraščius Savita rūmų architektūra. Pastato planas
išpardavė valstiečiams, o sau pasiliko cen­ - „L“ raidės formos, iš visų pusių į namą vedė
trinę dalį su 60 ha žemės. Neturėdamas įpė­ įėjimai. Pagrindinis įėjimas - nukreiptame į
dinių, dalį lėšų ir žemės paskyrė bažnyčios kebą fasade, kurio viduryje iškilęs mezoni­
statybai, bet jos nebaigė. 1921 m. statybas nas. Prie jo anksčiau glaudėsi portikas - pa­
užbaigė A.Vilėniškio sūnėnas Juozapas Vilė­ grindinis klasicizmo stiliaus atributas. Jis
niškis - klebonas, kunigas ir kanauninkas, nugriautas apie 1970 m., tiesiant kebą (tuo
kuris paveldėjęs rūmus, įrengė ten kleboniją. metu nugriauti ir visi dvaro ūkiniai pastatai,
Likusi dalis dvaro žemių paveldėjimo teise paradiniai vartai, iškirsta nemaža parko da­
atiteko kitiems keturiems A.Vilėniškio bro­ lis). Nors rūmų portiko nebėra, jų architektū­
lio vaikams. Po Antrojo pasaulinio karo bu­ roje liko nemažai kitų klasicizmo stiliaus de­
vusiuose rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, talių - mūrinė arkadų galerija, pusapskritės
kultūros namai, parduotuvė. Dabar viename jos arkos. Namą juosia smulkiais dantukais
rūmų gale veikia biblioteka. Neseniai pasta­ dekoruotas karnizas, prieangių stogelius lai­
tas restauruotas: sienose pakeisti išpuvę rąs­ ko mažos, kresnos kolonėlės. Tai tipiškas vi­
tai, kai kuriose patalpose įdėtos naujos grin­ dutinio sluoksnio bajoro namas, kokie buvo
dys ir lubos, pakeistas stogas. statomi XVIII a.
Adomynės dvaro sodyboje XVIII a. - XIX Rūmų vidų išilgai ir skersai dalija kapitali­
a. pr. be medinio gyvenamojo namo jau bu­ nės sienos. Reprezentacinės ir gyvenamosios
vo smuklė ir du bravorai, kuriuose pagamin­ patalpos, išdėstytos dviem eilėmis, pasižy­
tą degtinę veždavo parduoti į Rygą. Kiti pa­ mėjo prabanga. Iki šiol kai kurių jų grindis
statai to meto istoriniuose šaltiniuose nemi­ puošia inkrustuotas parketas, jaukumo tei­
nimi. 1821-1830 m. rekonstruoti rūmai. Po kia augaline tematika dekoruotos koklinės
šios rekonstrukcijos liaudiškos architektūros krosnys.
pastatas įgavo klasicizmo stiliaus bruožų. Adomynės dvarvietėje išliko kai kurios
Adomynės dvaro sodyba išsidėsčiusi smulkiosios architektūros formos. Tai šven­
prie kebo, kuris anksčiau buvo apsodintas toriaus akmenų mūro tvora su dviem metali­
medžiais ir užtvertas vartais. Šiaurinėje kelio niais varteliais; abipus vartų iškilę aukštesni
pusėje stovėjo rūmai, pietinėje - ūkiniai pa- stulpai, kurių viršuje - betoniniai kryželiai.
AKADEMIJA.
Kėdainių r. Dotnuvos
sen. Akademija - Dotnuvos dvaras, įsikūręs
maždaug už 3 km į šiaurę nuo paties mieste­
lio.
Dotnuvos dvaras rašytiniuose šaltiniuose
minimas nuo XVI a. Išliko XIX a. pirmojoje
pusėj e - XX a. pr. iškilę dvaro sodybos ir akade­
mijos statinių komplekso pastatai: istorizmo
laikotarpio dvaro rūmai (statyti XIX a. antro­
joje pusėje), kumetynas, lentpjūvė, mokykla,
4 Adomynės ponų namas trys gyvenamieji namai, daržinė, spirito varyk-
A 70
AKADEMIJA
ūkio mokyklą, kuri 1915 m. buvo iškeldinta
į Rusiją. 1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu
Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras
Ruokis (1885-1971), vėliau išgarsėjęs kaip
Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas. 1919 m.
dvare įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla,
kuriai vadovavo pats V. Ruokis. 1922 m. įstei­
gus Kultūrinės technikos skyrių, mokykla pa­
vadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. čia
įsteigta Žemės ūkio akademija. Nuo to laiko
ir pats dvaras ilgainiui imtas vadinti Akade­
mija. Čia apsigyveno dėstytojai, akademijoje
dirbęs personalas su šeimomis, darbininkai,
studentai. Dvarvietė tapo lyg atskiras mieste­
5 Akademijos (Dotnuvos dvaro) senieji rūmai
lis, kuriame buvo valgykla, parduotuvė, smul­
la, pieninė, trys pastatai, arklidė, tvartas, du kaus kredito draugija. Centre stovėjo didieji
namai, du ligoninės korpusai, mokyklos pasta­ akademijos rūmai, kuriuose buvo mokymo
tas. Dvarui priklauso taip patirl911-1913m. įstaigos, kabinetai, auditorijos, laboratorijos,
iškilę istorizmo laikotarpio rūmai (turi moder­ skaitykla, biblioteka, studentų bendrabutis,
no stiliaus bruožų). Jų projektavimo darbams virtuvė su valgykla. Tuomet čia mokėsi 300-
Peterburge vadovavo inž. A. Ditrichas, darbus 400 studentų. Prie susikūrusios akademijos
vykdė Vilhelmas Soroka. Tebežaliuoja dvaro sodybos su visu pastatų kompleksu buvo pri­
parkas, įkurtas XIX a. pab.-XX a. pr. Išlikęs siglaudusi ir dvaro sodyba, atskirta savotiš­
dvaro laikų tiltas per žiedinį kanalą, juosiantį ko tvenkinio su dvaro rūmais saloje. Rūmai
salą ir joje stovinčius rūmus. - eklektinis stačiakampio formos, triaukštis
Rašytiniuose šaltiniuose Dotnuvos dva­ pastatas, centrinės jo dalies akcentas - siau­
ras pirmą kartą paminėtas 1545 m. XVI a. ras rizalitas. Iš parko pusės rūmus puošė ne­
dvaras priklausė Izakauskiams. XVII a. jį val­ didelis dviaukštis priebutis su laiptais.
dė Mlečkai, Bžostovskiai, Ščitauskiai. Vėliau Akademijos dvarvietė skaudžiai nuken­
šias valdas įsigijo Chrapovickiai. Pastarieji tėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
XIX a. naujai sutvarkė dvarvietę, pastatė pra­ 1944 m. liepos mėnesį traukdamiesi vokiečių
bangią rezidenciją, kurioje ne kartą viešėjo armijos kariai išsigabeno didžiąją dalį akade­
Rusijos caras Aleksandras I su žmona Jelizave- mijos turto. Per gaisrą ir sprogdinimus žuvo
,Tat- Chrapovicki ų dvare veikė baldų fabrikas, didžiulė vertinga biblioteka, visi įrengimai.
kuriame buvo gaminami meniški, ištaigingi Dvarvietė tebevadinama Akademija iki
baldai. Po 1863 m. už dalyvavimą sukilime šiol, nors Žemės ūkio akademija dar 1945 m.
caro valdžia konfiskavo Chrapovickių dvarą. perkelta į Kauną. Akademijoje pokariu įsteig­
1867 m. jį per varžytines nusipirko Šuvalo- tas ir dabar tebeveikia Lietuvos žemdirbystės
vas, o 1869 m. šias valdas perėmė grafas Gen- institutas. Dvarvietėje pastatyta paminklų
rikas Kreicas. Vėliau dvaras priklausė įžiolrui čia dirbusiems žymiems žmonėms - prof.
Stolypinui, carinės Rusijos vidaus reikalų mi­ Dionizui Rudzinskui (skulpt. A. Milkintas),
nistrui. Tikriausiai ne be jo iniciatyvos 1911 prof. Stasiui Nacevičiui (archit. J. Virakas),
m. rusų valdžia Dotnuvos dvare įkūrė Žemės prof. Juozui Tonkūnui (skulpt. V. Vildžiū-