Table Of ContentN o r m a n D a v i e s
E U R O P A
I S T O R I J A
Iš anglų kalbos vertė
Leonas Tarnas ir Vytautas Petrukaitis
m
Vilnius
UDK 940 Versta iš: Norman Davies
Da 461 Europe: history
Published by Pimlico, London, 1997
This edition published with the support
from the Open Society Fund — Lithuania
Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas
Specialusis redaktorius
Rimantas Zagreckas
© Norman Davies, 1996
© Vertimas į lietuvių kalbą,
ISSN 1392-1673 L. Tarnas, V. Petrukaitis, 2008
ISBN 5-415-01578-7 © Leidykla VAGA, 2008
Christianui,
mūsų kaliforniečiui
PRATARMĖ
Originalaus šioje knygoje nedaug. Kadangi daugumą rūpimos temos aspektų jau
išnagrinėjo ankstesni istorikai, pirminių tyrimų prisireikė mažai. Knygos origina
lumą, kiek jo apskritai yra, sudaro medžiagos parinkimas, pertvarkymas ir patei
kimas. Pagrindinis tikslas — sudaryti Europos istorijos laiko bei erdvės tinklelį
ir, pateikiant tuose rėmuose pakankamai daug temų, sukurti visumos įspūdį.
Stengtasi, kad mokslinis aparatas būtų minimalus. Knygoje nėra pastabų apie
faktus ir teiginius, kuriuos galima rasti visuose pripažintuose žinynuose. Tarp jų
ypač vertėtų pažymėti The Encycklopaedia Britannica 11-ąjį leid. (1910—1911),
kuris smarkiai pranoksta visus paskesnius jos leidimus. Pastabos knygos pabai
goje turėtų patvirtinti tik mažiau žinomas citatas ir informacijos šaltinius, nemi
nimus standartiniuose vadovėliuose. Nereikėtų manyti, kad šioje knygoje visada
pritariama cituojamuose veikaluose pateiktoms interpretacijoms: „On ne s'eton-
nera pas que la doctrine exposée dans le texte ne soit toujours d'accord avec les
travaux auxquels il est renvoyé en note
Akademiniai samprotavimai, kuriais remiantis buvo rašoma ši knyga, išdėsty
ti „Įvade". Tačiau struktūrą reikėtų šiek tiek paaiškinti.
Knyga yra kelių skirtingų lygių. Dvylika apžvalginių skyrių aprėpia visą Euro
pos praeitį, nuo jos priešistorės iki dabarties. Laipsniškai pereiname nuo žvilgsnio
iš toli, būdingo I skyriui, aprėpiančiam pirmuosius penkis milijonus metų, prie
stebėjimo iš gan arti XI ir XII skyriuose, kurie apima dvidešimtąjį amžių, metams
skiriant maždaug po puslapį. Kiekviename skyriuje yra specifiškesnių „kapsulių".
Tai lyg teleskopinės fotonuotraukos, kurios iliustruoja siauresnes temas ir tarsi
suskaldo chronologinę tėkmę. Kiekvieną skyrių baigia panoraminė „momentinė
fotonuotrauka", apimanti visą Europos žemyną, lyg žiūrėtume iš kokio nors pato
gaus stebėjimo taško. Bendrą įspūdį galima palyginti su istorijos albumu, kuriame
panoraminius vaizdus paįvairina detales vaizduojantys intarpai ir vaizdeliai stam
biu planu. Viliuosi, jog skaitytojai supras, kad tikslumas, kurį galima pasiekti
tuose skirtinguose lygiuose, labai nevienodas. Iš tikrųjų, juk negalima tikėtis, kad
apibendrinantis, sintetinantis veikalas atitiktų mokslinių monografijų reikalavi
mus, nes pastarųjų ir tikslai kitokie.
* „Nesistebėkite, jei pateiktoji doktrina tekste ne visada sutaps su darbais, kurie cituojami pastabo
se"; Ferdinand Lot. La Fin du monde antique et la début du Moyen Âge) (Paris, 1927), 3.
7
EUROPOS ISTORIJA
Dvylika pagrindinių skyrių sudaryti laikantis tradicinės Europos istorijos struk
tūros. Tai ryškus chronologinis ir geografinis tinklelis, kuriame ras savo vietą
visos kitos temos ir klausimai. Orientuojamasi į „įvykiais grindžiamą istoriją":
svarbiausius politinius darinius, kultūrinius judėjimus ir socekonomines tenden
cijas. Tai leidžia istorikams informacijos gausybę suskaldyti į aprėpiamus (tačiau
neišvengiamai nenatūralius) vienetus. Chronologiškai akcentuojami Viduramžiai
ir Naujieji amžiai, kuomet jau galima atpažinti visą Europos bendruomenę. Geo
grafiškai stengtasi tolygiai apimti visas Europos pusiasalio dalis nuo Atlanto ligi
Uralo — šiaurę, rytus, vakarus, pietus ir centrą.
Aprašant laikotarpius stengtasi priešintis „eurocentrizmo" bei „Vakarų civili
zacijos" tendencijoms (apie tai žr. „Įvade"). Tačiau tokios apimties veikale buvo
neįmanoma tiek praplėsti pasakojimo, kad jis išeitų už Europos ribų, nors kny
goje rasime užuominų apie tokių joje nenagrinėjamų dalykų kaip islamas, kolo
nializmas ar Europos užjūrio teritorijos didžiulę reikšmę. Pakankamai dėmesio
skiriama ir Rytų Europos reikalams. Kur tik įmanoma, jie siejami su pagrindinė
mis temomis. Rytų elementas įtraukiamas nagrinėjant tokius klausimus kaip bar
barų įsiveržimai, Renesansas, Prancūzijos revoliucija, kurie pernelyg dažnai patei
kiami kaip svarbūs tik Vakarams. Kodėl tiek daug vietos skiriama slavams,
galima paaiškinti tuo, kad tai pati didžiausia Europos etninė šeima. Paprastai
apibendrinamos nacionalinių valstybių istorijos, tačiau dėmesio skirta ir valstybių
neturinčioms tautoms. Nepamirštos ir mažumų bendruomenės, pradedant ereti
kais, raupsuotaisiais ir baigiant žydais, čigonais, musulmonais.
Paskutiniuose skyriuose nesilaikoma „Sąjungininkų istorinės schemos" (žr.
„Įvadą") prioritetų, tačiau dėl jų ir nepolemizuojama. Abu pasauliniai karai trak
tuojami kaip „vienos dramos du vienas po kito einantys veiksmai", pirmenybę
teikiant svarbiausiam Europos žemyno ginčui tarp Vokietijos ir Rusijos. Paskuti
niajame skyriuje apie pokario Europą nušviečiami 1989—1991 m. įvykiai ir
Sovietų Sąjungos subyrėjimas. Ginamas teiginys, kad 1991 metais suiro geopoli
tinė arena, vadinama „Didžiuoju trikampiu", atsiradusi dvidešimtojo amžiaus pra
džioje (žr. III priedą, 86), ir jos žlugimas sudaro tam tikrą „įtrūkį" istorijos raido
je. Artėjantis dvidešimt pirmasis amžius suteikia galimybių kurti naują Europą.
Kapsulėmis, kurių iš viso yra apie 300 (žr. 30 žemėlapį ir I priedą), siekiama
kelių tikslų. Jomiss atkreipiamas dėmesys į tą didelę specifinių klausimų įvairovę,
kuri antraip neatsispindėtų sintetinančio istorijos veikalo apibendrinimuose ir
išvadose. Kartais kapsulėse atskleidžiamos temos, peržengiančios pagrindinių
skyrių ribas; jos taip pat iliustruoja tas įdomybes, keistenybes ir nenuoseklumus,
kuriuos pernelyg rimti istorikai ignoruoja. Kapsulės pirmiausia buvo parenkamos
taip, kad kuo geriau supažindintų su šiuolaikinių tyrinėjimų „naujais metodais,
naujomis disciplinomis ir naujomis tyrimų sritimis". Jose pateikti apie šešiasde
šimties mokslo sričių pavyzdžiai išmėtyti po skyrius taip, kad apimtų kuo plates
nį laiko ir erdvės diapazoną bei temų ratą. Dėl knygos apimties, leidėjo kantrybės
ir autoriaus atkaklumo stokos pirminis kapsulių sąrašas buvo sutrumpintas.
Nepaisant to, viliuosi, kad ši puantilistinė tapybos technika sukurs pakankamai
įtaigų įspūdį, net jei taškų bus kiek mažiau.
8
PRATARMĖ
Kiekviena kapsulė įtvirtinta tekste tam tikrame laiko ir erdvės taške ir turi ant
raštę, atspindinčią jos turinį. Jas galima skaityti kaip atskirus savarankiškus vie
netus, bet galima susieti ir su tuo kontekstu, kuriame jos pateikiamos.
Momentinės fotonuotraukos, kurių yra dvylika, turėtų pateikti kintančio Euro
pos žemėlapio panoraminių vaizdų seriją. Jos užšaldo chronologinio pasakojimo
tėkmę, paprastai svarbiausiais momentais, ir laikinai sustabdo veržlų lėkimą per
didžiules laiko ir teritorijos erdves. Jos padės skaitytojui atgauti kvapą ir įdėmiau
apžiūrėti gausius pasikeitimus, vykstančius vienu metu keliomis skirtingomis
kryptimis. Į šiuos pasikeitimus sąmoningai žvelgiama iš vieno stebėjimo taško,
net nesistengiant įvertinti daugybės kitų nuomonių ir alternatyvių perspektyvų,
kurių neabejotinai būta. Šia prasme „momentinės nuotraukos" tiesiog begėdiškai
subjektyvios ir impresionistinės. Kai kada jos pasiekia ginčytinų teorijų ribas,
sujungdamos žinomus įvykius ir dokumentais nepatvirtintas prielaidas bei išva
das. Kaip ir kai kurie kiti šios knygos elementai, jos kai kam atrodys peržengu
sios įprastines akademinio argumentavimo ir analizės ribas. Jei taip, tai jos
atkreips dėmesį ne tik į didelę Europos praeities įvairovę, bet ir į prizmių, pro
kurias galima žiūrėti į ją, gausumą.
Didžioji šios knygos dalis parašyta Oksforde. Aš labai skolingas turtingai
senajai Bodlėjaus bibliotekai (Bodleian Library), puikioms ir senoms jos aptarna
vimo tradicijoms. Šiai knygai atsirasti padėjo ir stipendijos, gautos iš Mokslų apie
žmogų instituto (Institut für die Wissenschaften vom Menschen) Vienoje bei iš
Harvardo universiteto Ukrainos tyrimo instituto. Jos rašymą paįvairino keli apsi
lankymai Europos žemyne, o ypač įspūdžiai, sukaupti Baltarusijoje ir Ukrainoje,
kelionėje iš Bavarijos į Boloniją, į Prancūziją, Šveicarijos Alpes, Olandiją, Veng
riją ir Vandėją.
Noriu padėkoti už vienerių metų atostogas moksliniam darbui, kurias suteikė
Londono universiteto Slavų ir Rytų Europos studijų skyrius su sąlyga, kad susira
siu lėšų iš privačių šaltinių apmokėti mane pakeitusiam dėstytojui. Kitu metu, kai
tokių atostogų neturėjau, šiai knygai tikriausiai išėjo į naudą mano sugebėjimas
rasti įkvėpimo rašymui pačiose įvairiausiose vietose — traukiniuose, lėktuvuose,
valgyklose, ligoninių laukiamuosiuose, Havajų paplūdimiuose, kitų mokslininkų
seminarų galinėse eilėse, net krematoriumo automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip
pat esu dėkingas už specialią Hainemano ir „Mandarino" leidyklų subsidiją, skir
tą papildomos medžiagos rengimui paspartinti.
Noriu išreikšti padėką tiems kolegoms ir draugams, kurie perskaitė atskirus
šios knygos skyrius ar poskyrius: Barry'ui Cunliffe'ui, Stephanijai West, Rietui van
Bremenui, Davidui Morganui, Davidui Eltui, Faniai Oz-Salzburger, Markui Almon-
dui ir Timothy'ui Gartonui Ashui. Dėkoju ir daugybei pagalbininkų ir konsultantų:
Tonyui Armstrongui, Sylvijai Astle, Alexui Boydui, Michaelui Branchui, Law-
rencui Brocklissui, Carolinai Brownstone, Gordonui Craigui, Richardui Crampto-
nui, Jimui Cutsallui, Reesui Daviesui, Reginai Davy, Denisui Deletantui, Geof-
frey’ui Ellisui, Roger Greene, Hugui Grynui, Michael'ui Hurstui, Geraintui
Jenkinsui, Mahmudui Khanui, Marijai Korzeniewicz, Grzegorzui Kroliui, Janui
9
EUROPOS ISTORIJA
McKellenui, Dimitrijui Obolenskiui, Laszlo Peteriui, Robertui Pynsentui, Martynui
Rady, Mary Seton-Watson, Heidroonui Speedy, Christinai Stone, Athenai Syriatou,
Evai Traers, Lukui Treadwellui, Peteriui Varey, Marijai Widowson ir Sergejui
Jakovenkai. Dėkoju visai sekretoriato padėjėjų grupei, kuriai vadovavo „Kings
ley", redaktorei Sarahi Barrett, dailininkei Sally Kendall, paveikslų tyrinėtojai Gili
Metcalfe, rodyklių sudarinėtojui Rogerui Moorhousui, kartografams Kenui Wassui
ir Timui Aspenui, iliustratoriui Andrew'ui Boagui, mano redaktoriams „Oxford
University Press" ir „Mandarino" leidyklose, projekto menedžeriui Patrickui Duf
fy, ypač dėkoju savo žmonai, be kurios paramos ir pakantumo šio projekto nieka
da nebūtų apvainikavusi sėkmė. Už juodo katino radimą premija nenumatyta*.
Yra rimtų priežasčių manyti, kad Europos istorija — tai akademinė disciplina,
tvirtai pagrįsta praeities įvykiais, kurie atsitiko iš tikrųjų. Tačiau Europos praeitį
galima prisiminti tik momentiniais žvilgsniais į ją, daliniais tyrimais ir pasirinktais
aiškinimais. Visos jos atkurti niekada nepavyks. Todėl ši knyga yra tik viena iš
daugybės Europos istorijų, kurias galima parašyti. Tai tik tas vaizdas, kurį pama
tė viena pora akių, perfiltravo vienos smegenys ir užrašė viena plunksna.
NORMAN DAVIES
Oksfordas, 1993 m. birželio 16 d.
Rengiant pataisytą knygos Europa: istorija leidimą, buvo taisomos tik klaidos,
susijusios su faktais, nomenklatūra ir rašyba. Nemėginta vėl grįžti į istorinių inter
pretacijų viešpatiją. Be pirminės konsultantų komandos (dauguma jų neatsisakė
patarti man ir antrą kartą), ypatingos mano padėkos nusipelnė dar šie asmenys:
J. S. Adamsas, Anna Armstrong, Nealas Aschersonas, Timothy Bainbridge'as,
Timas Blanningas, Timas Boyle'is, seras Raymondas Carras, Jamesas Cornishas,
J. Cremona, M. F. Cullis'as, I. D. Davidsonas, Jo Ekscelencija Suomijos amba
sadorius, Jo Ekscelencija Italijos ambasadorius, Felipė Femandezas-Armesto,
J. M. Forresteris, Robertas Frostas, Michaelas Futrellis, Grahamas Gladwellis,
Richardas Hoftonas, Hughas Kearney’us, Noelis Makcolmas, Veliboras Milanovi-
čius, B. C. Moberly, Janas Morrisas, W. Schultė Nordoltas, Robinas Osborne'as,
Stevenas Pàlffy, Rojus Porteris, Paulas Prestonas, Jimas Reedas, Donaldas Russel-
las, Davidas Selbournė'as, Andrew L. Simonas, N. C. W. Spence’as, Normanas
Stone'as, Alanas H. Stratfordas, Richardas Tyndorfas, Johnas Wagaras, Michaelas
Westas, B. K. Workanas, Philipas Wynnas ir Basilis Yamey'us.
NORMAN DAVIES
1997 m. kovo 17 d.
* „Juodojo katino" istorija tokia: rašydamas šią knygą, autorius sykį savo jauniausiajam sūnui, dešimt
mečiui Christianui (kuriam, beje, ir dedikuota ši knyga) leido pasiūlyti ir savo idėjų. Taip originalo
865 puslapyje atsirado paslaptingasis „Juodasis katinas". Dideliam autoriaus pasitenkinimui, jo neiš
braukė nė vienas iš daugelio redaktorių, tad jis paliktas ir lietuviškajame vertime (vertėjo past.).
10
