Table Of Contents
o
ij ų a Dailės istorijos
r k j
o ai i
ės istniaiiausių lų dienųolog šaltiniai
n
ailltio semūsnt
Daui A Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų
šNk
i
A .[ntologija]
Antologija skiriama humanitarinių specialybių studentams. Šios mokymo
priemonės tikslas – pristatyti dailės istorijos rašytinius šaltinius, svarbiausias
jų tipologines grupes. Kiekviena grupė trumpai aptarta skyriaus įvade ir
iliustruojama šaltinių pavyzdžiais su originaliais lietuvių autorių komentarais.
Komentarų visuma padeda suprasti, kas lemia teksto virtimą dailės istorijos
šaltiniu, kaip dailės istorikų tikslai, koncepcijos ir metodai veikia šaltinių
atranką bei skaitymo būdus.
Parenkant šaltinių pavyzdžius siekta pristatyti skirtingas epochas ir šalis,
parodyti, kaip šaltinis priklauso nuo jo funkcijos, kultūrinės aplinkos, autoriaus
individualybės bei intencijų ir kitų aplinkybių.
Mokymo tikslais parengtas leidinys pateikia tekstų, suartinančių jį su
akademinės šaltiniotyros veikalais. Daug šaltinių specialiai antologijai išversta
į lietuvių kalbą; skelbiama nemažai iki šiol nepublikuotų lituanistinių šaltinių.
Šaltiniai ne tik komentuoti laikantis akademinių reikalavimų, bet komenta-
ruose pateikta naujų, moksliniams tyrimams aktualių įžvalgų.
ISBN 978-609-447-040-0 VDA VDA
Dailės istorijos šaltiniai
nuo seniausių laikų iki mūsų Dienų
AntologijA
1
Dailės istorijos
šaltiniai
VilniAUS DAilĖS AKADEMijA
Dailės istorijos ir teorijos kateDra
Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų
AntologijA
Sudarytoja
prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė
Recenzentas
prof. dr. Paulius Subačius
Vilnius
2012
Dailės istorijos šaltiniai / turinys
tUrinyS
UDK 7(091)(075.8)
Da-101
Mokymo priemonės parengimas ir išleidimas finansuojamas iš ES projekto 10 Pratarmė
„VDA vizualiojo ir taikomojo meno bei dailėtyros 1-osios pakopos studijų programų 15 I skyrIus. DaIlėtyros tekstaI
atnaujinimas“ (kodas VP-2.2-ŠMM-07-K-01-116) lėšų
19 Dailės istorija
Mokymo priemonė humanitarinių specialybių studentams
22 Otto Pächt. Viduramžių miniatiūra
Sudarė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė
31 Hansas Beltingas. Nematomas šedevras
Recenzavo prof. dr. Paulius Subačius
41 Jonas Umbrasas. Justinas Vienožinskis
Įvadinius straipsnius ir komentarus parašė: doc. dr. Mantas Adomėnas, prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė,
50 Dailės kritika
dr. Vytautas Ališauskas, doc. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, Justina Augustytė, dr. Lina Balaišytė,
Karolina Bubnytė-Montvydienė, doc. dr. Rasa Butvilaitė, doc. dr. Linara Dovydaitytė, Julija Fomina, 57 Diderot. 1769 m. Salonas
dr. Erika Grigoravičienė, doc. dr. Lolita Jablonskienė, Asta Jackutė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė,
73 Waldemar George. Menas ir nacionalsocializmas
dr. Rūta Janonienė, dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, prof. dr. Elona Lubytė, dr. Sigita Maslauskaitė,
doc. dr. Giedrė Mickūnaitė, dr. Kristina Mitalaitė, doc. dr. Agnė Narušytė, dr. Aistė Paliušytė, 83 Clement Greenberg. Modernistinė tapyba
Inesa Pavlovskaitė, Ramutė Rachlevičiūtė, doc. dr. Helmutas Šabasevičius, dr. Skaidra Trilupaitytė,
93 Alfonsas Andriuškevičius. Eugenijus Antanas Cukermanas
doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė
100 ParoDų, muziejų rinkinių, kolekcijų, aukcionų katalogai
Vertė: Vytautas Ališauskas, Rasa Andriušytė-Žukienė, Lina Balaišytė, Jūratė Baronienė, Auksa Burnytė,
Rasa Drazdauskienė, Antanas Gailius, Aušra Grigaravičiūtė, Erika Grigoravičienė, Giedrė Jankevičiūtė, 106 Parodos Melancholija (2005–2006, Paryžius–Berlynas) katalogas
Rūta Janonienė, Irena Katilienė, Laima Laučkaitė-Surgailienė, Jonas Malinauskas, Irena Miškinienė,
123 Parodos Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje (2009, Vilnius) katalogas
Agnė Narušytė, Aistė Paliušytė, Inesa Pavlovskaitė, Aušra Simanavičiūtė, Vaidilė Stalioraitytė, Helmutas Šabasevičius,
Mindaugas Strockis 127 Biografija
133 Giovanni Pietro Bellori. Michelangelo da Caravaggio
Antologijoje pateiktus anksčiau skelbtus tekstus vertė: Antanas Dambrauskas, Vladas Drėma, Antanas Gailius,
Rimantas Jasas, Česlovas Kavaliauskas, Antanas Rubšys, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Rimas Šidlauskas, 151 Pranciškus Ignacas Hofer
Kazys Uscila, Eduardas Viskanta
154 interviu
Redagavo: Rita Markulienė, Giedrė Olsevičiūtė
158 Josepho Beuyso, Jannis’o Kounellis’o, Anselmo Kieferio ir Enzo Cucchi
Konsultavo Gediminas Ramanauskas
Apipavidalino ir maketavo Gedas Čiuželis pokalbis su jų kuratoriumi Jeanu Christophe’u Ammannu
177 „Nepriklausomybė atėmė iš manęs konkretų priešą“, dailėtyrininkė
ISBN 978-609-447-040-0
Ramutė Rachlevičiūtė kalbina tapytoją Mindaugą Skudutį
© Giedrė Jankevičiūtė, 2012
188 „Nesakyk apie tai jo mamai“. Raimundo Malašausko pokalbis
© Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra, 2012
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012 su Pratchaya Phintongu
4 v5
Dailės istorijos šaltiniai / turinys
195 II skyrIus. NormINIaI Ir programINIaI tekstaI 382 atsiminimai
200 kūryBos Programa, traktatas, manifestas 386 Mstislavas Dobužinskis. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
202 Nicolas Poussin. Laiškas Pauliui Fréart’ui de Chantelou 396 Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai
207 Filippo Tommaso Marinetti. Futurizmo manifestas 405 François Gilot, Carlton Lake. Gyventi su Picasso
215 Lietuvių modernistų grupuotės Ars manifestas
217 Marcel Duchamp. Du programiniai tekstai: Kūrybinis aktas ir 419 IV skyrIus. NaratyVINIaI tekstaI
Dėl „readymade“ 422 mitai, legenDos
224 mokymo Programa 424 Herakleitas. Homeriškieji klausimai
228 Juozapas Saundersas. Vilniaus universiteto Piešimo mokyklos 428 Bychoveco kronika
projektas (1811) 431 kronika, metraštis
235 Kostas Dereškevičius. Kompozicijos dėstymas tapybos specialybės 438 Montekasino vienuolyno kronika
I–II kurso studentams (1987) 441 Motiejus Strijkovskis. Apie garbingos lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautos
243 PavyzDžių knyga pradžią, kilmę, narsą, karžygiškus ir vidaus reikalus
251 Viljamas Durandietis. Apeigynas 449 Vilniaus jėzuitų profesų namų istorija
273 Cesare Ripa. Ikonologija 455 kelionės aPrašymai ir vaDovai
281 Ikonų pavyzdžių knyga (XVIII a.?) 459 Pausanijas. Graikijos aprašymas
283 Dailės Praktikos užrašai 463 Magistras Grigalius. Pasakojimas apie Romos miesto nuostabiuosius
290 Cenino Cennini. Dailės knyga dalykus
296 Leonardo da Vinci. Tapybos traktatas 467 Stendhal. Pasivaikščiojimai po Romą
305 Jan Tschichold. Naujoji tipografija 471 Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes
476 grožinė literatūra
313 III skyrIus. egotekstaI 482 Ovidijus. Metamorfozės: Arachnė
317 Dienoraštis 491 Jonas Geometras. Muzikui
321 Eugène Delacroix. Iš dienoraščių 494 Bocaccio. Dekameronas: Dailininkas Džotas ir meseras Forezė da Rabata
334 Algimantas Švėgžda. Dienoraštis 499 Juozapas Ignacas Kraševskis. Sfinksas
345 laiškas 506 Jonas Dovydaitis. Juodi debesys
349 Albrechtas Düreris. Laiškai iš Venecijos 515 eseistika
354 Vincentas van Goghas. Laiškai broliui Theo 518 Rainer Maria Rilke. Auguste Rodin
363 Mariana Veriovkina. Laiškas Aleksejui Javlenskiui 526 Leandras, arba Apie skulptorius. Didaktinis [dialogas]
369 autoBiografija 531 Harry Mount. Aistra palangėms
372 Benvenuto Cellini. Gyvenimas 542 Proginiai tekstai
378 Jokūbas Kazlauskas. Autorekomendacinis laiškas Liudui Girai 545 Manuelis Filas. Epigramos Šaltinio Dievo Motinai ir jos atvaizdams
6vi vi7i
Dailės istorijos šaltiniai / turinys
554 Trumpas katafalko, pastatyto 1770 m. vasario 6 d. kilmingojo pono 714 Vlado Jurgučio 1940 m. spalio 21 d. prašymas Kultūros muziejaus
Jono Felikso Šiškos, Breslaujos stalininko, LDK kariuomenės vėliavininko, direktoriui
laidotuvėms Polocko bernardinų bažnyčioje, aprašymas 717 Vladislovo Žiliaus 1976 m. sausio 23 d. laiškas LKP CK pirmajam sekretoriui
560 Abel Bonnard. Duoklė Arno Brekeriui Petrui Griškevičiui
569 Henrikas Nagys. Dailininko Viktoro Vizgirdos kūrybinis kelias 722 valstyBės teisės aktas
581 krikščioniškieji tekstai 727 Dekretas apie Respublikos paminklus
585 Išminties knyga, 13–15 731 Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso
597 Vienuolio atsiskyrėlio Moscho pokalbis įstatymas
605 Jonas Damaskietis. Prakalbos apie atvaizdus 742 teismo Byla
610 Karolio knygos 747 Vilniaus apylinkės teismo nutarimas dėl Aleksandro Šturmano turto globos
618 Gabriele Paleotti. Svarstymas apie šventus ir pasaulietinius atvaizdus 753 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje dėl Stasio
626 Federico Borromeo. Apie sakralinę tapybą Eidrigevičiaus kūrinių kopijų
631 V skyrIus. DokumeNtaI 765 recenzento PastaBos skaitytojams
635 inventorius 773 PrieD ai
638 Liubčios kunstkameros inventorius 775 Trumpa bibliografija
649 Šakių rajono Paežerėlio valsčiaus Misiūnų ūkio Kultūros paminklų 783 Asmenvardžių rodyklė
apsaugos įstaigos globojamo – paimto žinion – nusavinto kilnojamojo
turto – praeities liekanų sąrašas, sudarytas 1940 m. rugpjūčio 26 d.
661 sąskaita, kvitas ir kiti finansiniai Dokumentai
664 Vatikano muziejų sąskaitos už Antikos senienas, įsigytas 1778–1781 m.
iš Nicola La Piccola
669 Tapytojo Leono Katino mokestiniai dokumentai už narystę
LSSR dailės fonde
674 sutartis
678 Sutartis su Michelangelo dėl marmuro grupės Pieta Romoje
682 Vilniaus miesto teatro kontoros ir Alberto Žameto sutartis
687 testamentas
692 Alberto Goštauto testamentas
702 Lauryno Gucevičiaus testamentas
708 oficialus raštas
710 Vladislovo Vazos privilegija Vilniaus žydams statyti mūrinę sinagogą
8viii i9x
Dailės istorijos šaltiniai / PPrraattaarrmmėė
PrAtArMĖ
Pristatymui pasirinktas tipologinis principas. Tuo ši antologija skiriasi nuo kitų
panašių leidinių, kurie dažniausiai remiasi chronologine arba problemine prieiga,
kartais jų deriniu. Aptariami dažniausiai pasitaikantys, labiausiai paplitę rašytinių
šaltinių tipai, suskirsčius juos į penkias dideles grupes: (1) dailėtyros tekstus, t. y.
specialistų tekstus apie dailę, dailininkus bei dailės gyvenimą; (2) norminius ir pro-
graminius tekstus, t. y. pačių dailės kūrėjų tekstus, paaiškinančius kūrybos teoriją
ir praktiką; (3) egotekstus – dailininkų ir dailės pasaulio žmonių arba jų artimų-
jų liudijimus apie kūrybą, dailės gyvenimą, kūrinių likimą ir kt.; (4) naratyvinius
Augant ir plėtojantis dailės istorijai Lietuvoje, padidėjo įvairių epochų dailės tyri- tekstus, arba kitaip sakant, nuoseklius įvairių rūšių pasakojimus apie dailę ir dailės
nėtojų dėmesys rašytiniams šaltiniams. Tai paskatino nuodugniau supažindinti su gyvenimą; (5) dokumentus – faktinę informaciją teikiančius ir dažniausiai teisinę
šaltiniais dailės istorijos ir teorijos specialybės studentus. Dailės istorijos šaltinių ir galią turinčius tekstus, naudingus dailės istorikui.
istoriografijos kursas VDA dailės istorijos ir teorijos specialybės studentams buvo Kiekviena šaltinių grupė bei pogrupis trumpai apibūdinami skyrių ir poskyrių
pradėtas skaityti 2007 metais. Dėstant susidūrus su metodinės medžiagos trūkumu, įvaduose, žinias apie juos praplečia ir patikslina pateikti pavyzdžiai bei jų komentarai.
nutarta parengti studentams skirtą mokymo priemonę – rašytinių dailės istorijos Klasifikacijos principą lėmė siekis pristatyti kiek įmanoma platesnį rašytinių
šaltinių antologiją. dailės istorijos šaltinių spektrą, o ne uždavinys pasiūlyti argumentuotą ir korektišką
Antologija pristato vien rašytinius šaltinius. Atsiribota nuo kitų dailės istorijos jų tipologizavimo schemą. Dėl to kai kurios tekstų grupės neturi griežto stabilių
tyrimams naudojamų šaltinių – pačių dailės kūrinių, jų reprodukcijų, dailininkų požymių rinkinio; atskirus pavyzdžius būtų galima perkelti iš vieno poskyrio ar net
asmeninių daiktų, archeologinių radinių ir kt. – aptarimo. skyriaus į kitą: pavyzdžiui, Bychoveco kronika turi ir mito, ir kronikos bruožų, o
Antologijos tikslas – parodyti, kokiuose rašytiniuose šaltiniuose galima ap- krikščioniškosios literatūros tekstas – Viljamo Durandiečio Apeigynas – antologi-
tikti informacijos apie dailę (kūrinius, jų autorius, užsakovus, vartotojus ir kt.) ir joje pateikiamas kaip pavyzdžių knyga, nes siekta atkreipti skaitytojų dėmesį būtent
atskleisti tų šaltinių pobūdį bei įvairovę. Aprėpti visą šią įvairovę vienatomiame į šį šaltinio aspektą, kartu parodant skirtingas to paties teksto skaitymo galimybes.
leidinyje neįmanoma, tad buvo išskirti ir aptarti tik labiausiai paplitę, pagrindiniai Egotekstai antologijoje pristatomi kaip dailės šaltiniai, nors žanriniu požiūriu jiems
šaltinių tipai. identiški tekstai – laiškai, dienoraščiai, atsiminimai – gali kalbėti ir apie visiškai kitas
Antologijoje, pavyzdžiui, nėra poskyrio, skirto filosofijai ir estetikai. Šių tekstų žmogaus veiklos sritis.
atsisakyta, nes jų įtaka dailės kūrybai ir jos tyrimams dažnai netiesioginė ir apskritai Parenkant šaltinių pavyzdžius, pagal galimybes siekta pristatyti skirtingas epo-
apibūdinama gana sunkiai. Dėl techninių keblumų (būtų reikėję skelbti fizikinių, chas ir šalis, parodyti, kaip šaltinis priklauso nuo kultūrinės aplinkos, funkcijos, au-
cheminių ir kt. tyrimų rezultatų lenteles, fotografijas, kitą medžiagą) nepateikta res- toriaus individualybės ir kitų aplinkybių. Be abejo, stengtasi išlaikyti pusiausvyrą
tauratorių ekspertizės pavyzdžių, nors restauratorių išvados suteikia dailės istorijai tarp lituanistinių ir nelituanistinių šaltinių. Vis dėlto šaltinių pobūdis, nevienoda jų
unikalių duomenų, leidžiančių koreguoti kūrinių datavimą, autorystę, ikonografiją istorinė svarba lėmė skyriuose atsiradusias disproporcijas.
ir kitas svarbias žinias. Asmens duomenų apsauga neleido pristatyti kai kurių doku- Komentarų visuma padės suprasti, kas lemia teksto virtimą dailės istorijos šal-
mentų, pavyzdžiui, šiuolaikinių sutarčių, testamentų, suteikiančių įdomios ir vertin- tiniu, kaip dailės istorikų tikslai, koncepcijos ir metodai veikia šaltinių atranką bei
gos informacijos dailės istorijai. skaitymo būdus.
10 11
Dailės istorijos šaltiniai / PPrraattaarrmmėė
Antologija iliustruoja, kad Naujoji dailės istorija, šaltinius pasitelkianti labai Kita vertus, dailės šaltinių vertimai padeda tikslinti ir turtina lietuviškąją dailės
įvairiais tikslais, praplėtė ir dailės tyrimams naudojamų šaltinių įvairovę. Kol dai- istorijos terminiją. Užsienio rašytinių šaltinių įvedimas į Lietuvos dailės istorijos
lėtyra buvo susitelkusi į dailininko asmenybę, jo biografiją, kūrinių atribuciją bei apyvartą svarbus ne vien šiai disciplinai, bet ir bendrajai kultūrai ugdyti.
interpretaciją, daugiausia gilintasi į dailininkų biografijas, pavyzdžių knygas, moky- Akivaizdus antologijos aktualumas leido suvienyti nemenkas pajėgas. Greta
mo programas, praktinių patarimų užrašus, estetikos veikalus, bažnytinius tekstus VDA dėstytojų prof. dr. Aleksandros Aleksandravičiūtės, doc. dr. Rasos Butvilai-
ir grožinę literatūrą, padedančią paaiškinti nagrinėjamų kūrinių ikonografiją ir re- tės, doc. dr. Lolitos Jablonskienės, prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, prof. dr. Elonos
konstruoti dailininko gyvenimą. Nuo XX a. vidurio dailės kūrybai ir jos tyrimams Lubytės, doc. dr. Giedrės Mickūnaitės, doc. dr. Agnės Narušytės, doc. dr. Helmuto
vis daugiau įtakos pradėjo daryti socialinės teorijos ir sparčiai augantys socialiniai Šabasevičiaus, doc. dr. Rūtos Vitkauskienės ir Dailėtyros instituto mokslo darbuo-
mokslai, dailėtyra susilietė su antropologija, etnologija, visuomenės istorija. Dailės tojos dr. Rūtos Janonienės, rengiant antologiją dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo
istorikai plačiau pradėjo domėtis nedailės šaltiniais, naudoti jų teikiamą informaciją universiteto docentės dr. Rasa Andriušytė-Žukienė ir dr. Linara Dovydaitytė bei
dailės ir dailės gyvenimo tyrimams. Išryškėjo teisinių šaltinių, finansinių dokumen- Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Lina Balaišytė, dr. Erika
tų ir panašių tekstų reikšmė dailėtyrai. Vis labiau pradėta atsižvelgti ne tik į kūrėją, Grigoravičienė, dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, dr. Aistė Paliušytė ir dr. Skaidra
bet ir į vartotoją, ne vien į kūrybos, bet ir į dailės funkcionavimo procesus, dailės Trilupaitytė. Altruistiškai į antologijos parengimo darbą įsitraukė filosofai ir kul-
sklaidą, jos pristatymą visuomenei, taip pat saugojimą, pagaliau – pačios dailės re- tūros istorikai doc. dr. Mantas Adomėnas ir dr. Vytautas Ališauskas, bažnytinio pa-
cepcijos, jos suvokimo bei vartojimo pokyčius. Rengiant šią šaltinių antologiją kaip veldo tyrinėtoja dr. Sigita Maslauskaitė ir medievistė dr. Kristina Mitalaitė. Įveikti
tik tai ir stengtasi parodyti, nepamirštant, kad santykis su šaltiniais – menotyros dailės istorikui gana keblų uždavinį ir deramai pristatyti teisinius dokumentus
interesų ir metodų atspindys. padėjo šios srities specialistai Karolina Bubnytė-Montvydienė ir Gediminas Ra-
Šaltinių skaitymas kinta istoriškai, tad analizuojant šaltinį itin svarbu suvokti ir manauskas; už geranorišką pagalbą dėkojame ir advokatui Rolandui Valiūnui bei
atskleisti jo atsiradimo, t. y. parašymo, aplinkybes. Juk vienas dalykas, kai aptinkame jo kolegei Jurgitai Semenauskienei. Parenkant skelbtinus šaltinių pavyzdžius tal-
informaciją apie Viduramžių meistrą, kuris pats ruošia dažus (vadinasi, yra vargšas ir kino VDA dėstytoja dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Ji taip pat kuravo VDA
negali samdyti pameistrio), ir visai kas kita, kai skaitome tokią pačią informaciją apie magistrantės Justinos Augustytės darbą, rengiant dailininkės Barboros Didžiokie-
šiuolaikinį dailininką (tokiu atveju ji sakytų, jog jis – ekscentrikas). Skiriasi ir šaltinių nės prisiminimų publikacijos komentarus. Prie antologijos sudarymo prisidėjo
skaitymo strategijos. Viena – apsiriboti žiniomis, kurias tiesiogiai siūlo šaltinis, kita – ir kiti VDA bakalaurai ir magistrantai: Julija Karavajeva padėjo rengti Marinetti
traktuoti jį kaip epochos liudijimą ir siekti įkontekstinti pateiktą informaciją. futurizmo manifestą (2007 m. VDA Dailės istorijos ir teorijos pagrindinių studijų
Antologijoje nuolat primenama viena pagrindinių šaltiniotyros taisyklių: kie- III kurso užduotis, vadovė Jankevičiūtė), Karolis Sabeckis parašė komentarą Van
kvieną šaltinį (išskyrus teisinę galią turinčius dokumentus, inventorius ir su tam Gogho laiškų publikacijai (2011 m. VDA Dailės istorijos ir teorijos pagrindinių
tikromis išlygomis sutartis, sąskaitas bei oficialius raštus) būtina verifikuoti, pasitel- studijų II kurso užduotis, vadovė Jankevičiūtė), 2011 m. bakalauro studijas baigusi
kus kituose šaltiniuose užfiksuotus faktus, taip pat daiktinius ir vaizdinius įrodymus. Inesa Pavlovskaitė parinko šiuolaikinio interviu ištrauką (Raimundo Malašausko
Kai kurie antologijoje pateikti tekstai primins taip pat visuotinai žinomą tie- pokalbis su Pratchaya Phintongu) ir parašė jos komentarą, Evelinos Bukauskaitės
są, kad adekvatus šaltinio perskaitymas neįmanomas be gebėjimo naudotis šaltinio aptiktas dokumentas nušviečia tik iš paminėjimų šaltiniuose žinomo tapytojo Jo-
kalba. Net jei vertimo kokybė puiki, sąvokų ir apibūdinimų niuansai verčiant dažnai kūbo Kazlausko biografiją (informacija skelbta 2010 m. apgintame magistro darbe
pranyksta. Žydų kilmės dailininkų įtaka XX a. I p. Lietuvos meninės kultūros modernėjimui,
12 13
Dailės istorijos šaltiniai / Pratarmė
vadovė Jankevičiūtė), Asta Jackutė, remdamasi 2009 m. apgintu magistro studijų
baigiamuoju darbu apie Algimanto Švėgždos dienoraščius (vadovė Rachlevičiū-
tė), parengė šio dailininko dienoraščio ištraukos publikaciją ir jos komentarus.
Skyriaus apie katalogus, kaip dailės istorijos šaltinį, įvadą ir vieno šiame skyriuje
pristatomų pavyzdžių – parodos Melancholija katalogo – komentarą parengė Lie-
tuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Julija Fomina.
Atskiro paminėjimo nusipelno vertėjų indėlis. Daugeliui jų teko spręsti moks-
linio pobūdžio užduotis: ne tik įveikti specialių žinių bei įgūdžių reikalaujančius
i SK yriUS
tekstus, parašytus graikų ir lotynų, senosiomis italų, lenkų ir prancūzų kalbomis,
bet taip pat rasti lietuviškus atitikmenis dailės terminams, kurie iki šiol tik išimti-
Dailėtyros
niais atvejais pasitaikydavo mūsų menotyros žodyne. Ypatingą padėkos žodį už kū-
rybingą ir profesionalų bendradarbiavimą norėtųsi tarti Vytautui Ališauskui, Auksai
Burnytei, Rasai Drazdauskienei, Antanui Gailiui, Aušrai Grigaravičiūtei, Jonui Mali-
nauskui, Akvilei Melkūnaitei, Vaidilei Stalioraitytei ir Mindaugui Strockiui.
tekstai
Antologijos recenzento, tekstologijos specialisto prof. dr. Pauliaus Subačiaus
baigiamosios pastabos įtaigiai atskleidžia rašytinių šaltinių tyrimų reikšmę, paro-
do tekstologijos disciplinos svarbą, o įdėmiam skaitytojui atveria ir naujo, gilesnio,
mąslesnio požiūrio į šaltinius galimybes.
Pratarmes įprasta užbaigti padėkomis, bet būtent padėkos šiuo atveju skati-
na atkreipti dėmesį į dar vieną antologijos ypatumą. Mokymo tikslais parengtoje
knygoje nemažai tekstų, suartinančių leidinį su akademinės šaltiniotyros veikalais.
Leidinyje skelbiama daug iki šiol nepublikuotų šaltinių. Šaltiniai ne tik komentuoti
laikantis akademinių reikalavimų, bet komentaruose pateikta naujų, moksliniams
tyrimams aktualių įžvalgų. Kai kurių šaltinių komentarai prilygsta savarankiškoms
šaltiniotyros miniatiūroms. Be abejo, rinkinio autoriai tikisi, kad antologija prisidės
plėtojant Lietuvoje dar labai jauną šaltiniotyros mokslą ir tobulinant lietuviškosios
dailės istorijos terminiją.
gIeDrė JaNke VIčIūtė
14 15
I skyrius. Dailėtyros tekstai
Dailės istorijos šaltiniai i skyrius. Dailėtyros tekstai / Pratarmė
Šiuolaikinė dailėtyra darosi vis labiau intertekstuali. Ankstesni dailėtyros tekstai čia
ne tik padeda nustatyti nagrinėjamo klausimo ištirtumo lygmenį ir patenka į „isto-
riografijos“ apžvalgą kaip atspirties taškai polemika grindžiamiems naujiems svars-
tymams. Panašiai kaip šiuolaikinė dailė pasisavina (aproprijuoja) ir perdirba įvai-
rių epochų ir medijų vaizdus, iš įvairiose realiose ir virtualiose saugyklose esančių
duomenų mėgina sukurti naujas vizualias struktūras ar naracijas, taip ir dailėtyroje
jau egzistuojančių tekstų, jų pamatinių teiginių bei įžvalgų atranka ir komponavi-
mas tampa neatskiriama diskurso dalimi. Dailėtyros intertekstualumą (jis nūnai
būdingas visiems humanitariniams mokslams), kaip ypatingą mokslo savižinos, sa-
vistabos požymį, derėtų skirti nuo vadinamojo kontekstinio tyrimo metodo, kai re-
miantis įvairiais šaltiniais aprašoma dailės kūrinių atsiradimo, sklaidos ir recepcijos
visuomeninė kultūrinė aplinka. Intertekstualumas – savotiškas intersubjektyvumo
atitikmuo ženklų plotmėje – nėra tiesiog tekstų referavimas (citavimas ar perfraza-
vimas), tai – empatiškas, pritariantis, neišvengiamas „pasisavinimas“, kai nebelieka
griežtos skirties tarp referuojančio „metateksto“ ir naujo „originalaus“ teksto. Iš pir-
mo žvilgsnio atrodytų paradoksalu, bet intertekstualumo nuostata ar norma ir pa-
grindinė jos išraiškos sąlyga – informacijos prieinamumas – geriau už viską padeda
išvengti neteisėto mokslo darbų nusirašinėjimo, kuris kaip tik grįstas įsivaizdavimu
apie tyrimų originalumą.
Dailėtyrininkai, „intertekstualiai“ referuodami dailėtyros tekstus, nesvarbu
kada parašytus, juos visuomet sudabartina, jų teiginius tarsi atgaivina. Tačiau dai-
lės istorijos tekstai, atsižvelgiant į tyrimo užduotį, gali funkcionuoti ir kaip savame
laike įstrigę dokumentai, žinių apie epochą šaltiniai. Tuomet jie praverčia ne tiek
tolesnei juose nagrinėtų dailės kūrinių ar įvairiai konstruojamų jų visetų recepcijai
16 17
