Table Of Content66.61 (2L)8
Ba 401
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LIETUVOS KP CK—
MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS
ISTORIJOS INSTITUTAS
Redakcinė komisija:
V. KANCEVlClUS (sudarytojas), R. MALIUKEVIČIUS,
B. VAITKEVIČIUS (ats. redaktorius)
090230000—048
© Leidykla „Mintis", 1983
M 851(08)—83
BOLESLOVAS BARANAUSKAS
Skaitytojams pateikiamo raštų vienatomio autorius —
Boleslovas Baranauskas (1902.X.5—1975.XII.2) buvo žymus
komunistinio pogrindžio, Lietuvos TSR partinis ir valsty
binis veikėjas, talentingas publicistas.
Pirmieji jo straipsniai, spausdinti komunistinėje pogrin
dinėje spaudoje—„Tiesoje" ir „Partijos darbe", pasirodė
1936 m. Juos tuomet jis pasirašinėdavo slapyvardžiais „Al",
„Sil", „SI", „SL", „S", „Ln", „Bernas", „Br." Straipsniuose
daugiausia rašė partinio pogrindinio darbo klausimais, apie
pramonės ir žemės ūkio darbininkų padėtį, apie fašistinės
valdžios pareigūnų savivalę.
1940 m. atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, B. Baranaus
kas skelbė straipsnius pokarinės žemės reformos ir profsą
jungų veiklos klausimais. Valstybinė politinės ir mokslinės
literatūros leidykla Tarybų Lietuvos dešimtmečio sukakties
proga — 1950 m. išleido B. Baranausko knygą „Tarybų Lie
tuvos darbo žmonės laimingo gyvenimo keliu". Remdama
sis konkrečiais statistiniais duomenimis, autorius knygoje
apibūdino darbo žmonių materialinę padėtį buržuazinės
santvarkos metais ir kartu parodė, kaip pasikeitė jų padėtis
Tarybų Lietuvoje. „Tiesoje", „Komuniste" ir kituose perio
diniuose leidiniuose skelbė straipsnius apie kultūros švie
timo įstaigų darbą ir meno saviveiklos organizavimą res
publikoje.
1958 m. B. Baranauskas pradėjo dirbti Lietuvos TSR
Mokslų Akademijos redakcijos archyviniams dokumen
tams skelbti vadovu. Šiai redakcijai buvo iškeltas uždavi
nys publikuoti dokumentus, demaskuojančius buržuazinių
3
nacionalistų ir reakcinės dvasininkijos nusikalstamą veik
lą Lietuvoje hitlerinės okupacijos ir pokario metais.
Redakcija, vadovaujama B. Baranausko, parengė spau
dai seriją dokumentinių rinkinių „Faktai kaltina" (iš viso
17 knygų) ir dvitomį leidinį „Masinės žudynės Lietuvoje
1941—1944 m." Juose buvo paskelbta autentiška medžiaga,
turinti mokslinę, politinę ir idėjinę reikšmę. Kartu jie yra
kaltinamoji medžiaga lietuvių buržuaziniams nacionalis
tams, padariusiems kruvinus nusikaltimus Lietuvos liau
džiai.
Serijos „Faktai kaltina" leidiniuose buvo paskelbta daug
dokumentinės medžiagos, parodančios katalikų dvasininki
jos ir apskritai klerikalų reakcinę veiklą.
Daugumai redakcijos parengtų dokumentų rinkinių
B. Baranauskas parašė moksliniu požiūriu vertingus komen
tarus.
Daugelį metų B. Baranauskas pats bei redakcijos ben
dradarbiai kruopščiai rinko medžiagą apie krikščionių de
mokratų partijos antiliaudinę veiklą Lietuvoje. Surinkti šia
tema dokumentai buvo paskelbti leidinyje „Spekuliacinio
kapitalo valdžioje", išleistame 1976 m. B. Baranauskas pa
rašė šiam dokumentų rinkiniui įvadą.
B. Baranauskas buvo ypač nepakantus buržuaziniams
nacionalistams, falsifikuojantiems Lietuvos istoriją. Kaip
gilus dokumentinės medžiagos žinovas, jis rengė gerai ar
gumentuotas ir faktine medžiaga paremtas publikacijas,
demaskuojančias Lietuvos istorijos buržuazinius falsifika-
torius, įtikinamai apibūdinusias Lietuvos buržuazijos ir
ypač tautininkų bei krikščionių demokratų partijų šulų an
tiliaudinę veiklą. Nemažai tokio pobūdžio publikacijų
1958—1975 m. buvo paskelbta respublikinėje spaudoje.
Kai kurių publikacijų šia tema jis nespėjo paskelbti. Jos
saugomos archyve, kaip nepaskelbti rankraščiai.
1965 m. respublikos knygynuose pasirodė B. Baranausko
atsiminimų knyga „Devyniolika metų pogrindyje". Kny
goje autorius įtaigiai pasakoja apie Lietuvos Komunistų
partijos pogrindinę veiklą, parodo komunistų pogrindi
ninkų revoliucinę ištvermę, konspiracinius sugebėjimus,
jų pasiaukojimą socializmo idealams. Kartu atsiminimų
4
knygoje atsispindi paties B. Baranausko tauri asmenybė,
jo nueitas revoliucionieriaus profesionalo garbingas, ku
pinas heroizmo ir atsidavimo savajai liaudžiai gyvenimo
kelias.
' * * *
Į revoliucionieriaus, komunisto kelią B. Baranauskas
stojo būdamas devyniolikmečiu jaunuoliu. Tuomet jis ber
navo Kepalių dvare (Joniškio aps.). 1921 m. birželio 25 d.
Kepaliuose buvo įkurta nelegali Lietuvos Komunistų par
tijos kuopelė. Ją įkūrė atvykęs LKP CK organizatorius
Šiaulių rajonui Vladas Jasaitis (slapyvardis Senutis). B. Ba
ranauskas buvo pakviestas į steigiamąjį kuopelės susirin
kimą ir jame buvo priimtas į Komunistų partiją. Vėliau,
po keleto dešimtmečių, parašytoje atsiminimų knygoje
„Devyniolika metų pogrindyje" jis pažymėjo, kad, stoda
mas į Komunistų partiją, buvo tvirtai apsisprendęs susieti
savo gyvenimą su kova dėl socializmo. „Nors prieš akis
buvo daug pavojų ir sunkumų, bet džiaugiausi, kad esu
nebe vienas, o priklausau nelegaliam kolektyvui, siekian
čiam pertvarkyti visuomenę, nors tai ir susiję su sunku
mais ir net pavojais"1.
Apsisprendimui stoti į Komunistų partiją B. Baranaus
kui turėjo įtakos sunki tėvų — dvaro kumečių padėtis,
karti samdinio duona, revoliucinių įvykių turtinga jau
nystės metų kasdienybė. „Iš mažens savo akimis mačiau
kaip išnaudojami kumečiai, ir visiškai pritariau tėvo kal
boms, smerkiančioms dvarininkus ir aplamai neteisingą
santvarką"1 2. Dar 1915 m. B. Baranausko tėvai, kaip karo
pabėgėliai, apsigyveno Rygoje — svarbiausiame Latvijos
darbininkų judėjimo centre. Vėliau, ieškodami darbo ir
pastogės, persikėlė į Jelgavą. Rygoje ir Jelgavoje B. Bara
nauskas lankydavo darbo žmonių mitingus ir demonstra
cijas, kurios čia nuo 1917 m. buvo tapę kasdieniu reiškiniu.
Oratorių kalbos apie socialistinę revoliuciją Rusijoje,
apie socialistinę santvarką ir Latvijoje susikūrusią Tarybų
valdžią bei tiesioginis bendravimas su bolševikinių pažiū
rų darbininkais pradėjo formuoti jau gilesnes B. Baranaus
1 Baranauskas B. Devyniolika metų pogrindyje —V., 1965, p. 21.
2 Ten pat, p. 15.
5
ko visuomenines pažiūras, brandino jo sąmonėje aiškesnį
revoliucinės kovos uždavinių supratimą. Vyriausias jo
brolis Steponas buvo raudonųjų latvių šaulių pulko karys.
Tarybų valdžia Latvijoje buvo nuslopinta. Prasidėjo
buržuazijos tarnų siautėjimas, teroras. Baranauskų šeima
1919 m. kovo mėn. sugrįžo į Lietuvą ir apsistojo Joniškyje.
Buvusių kumečių, karo pabėgėlių šeimai įsikurti Joniškyje
buvo sunku. Reikėjo susirasti pastogę, darbą. Pastogę at
stojo pirtis, kurią Baranauskų šeimai išnuomojo tėvo pa
žįstamas joniškietis. Tačiau pačiame Joniškyje tuomet dar
bo nebuvo. Todėl Balys su broliu Vincu iš karto išėjo ber
nauti.
Revoliucingos nuotaikos plito ir kaime. Kaimo beže
miai ir mažažemiai reikalavo išdalyti dvarų žemę. Dva
ruose kūrėsi ir aktyviai veikė bernų komitetai. Platų už
mojį įgavo žemės ūkio darbininkų profsąjungų veikla. Vy
ko smarki kova dėl žemės.
Joniškio žemės ūkio darbininkų profesinės sąjungos
nariu 1921 m. pradžioje tapo ir B. Baranauskas. Tų metų
rudenį jis buvo išrinktas šios profsąjungos sekretoriumi.
Tai buvo pirmasis reikšmingas jaunam komunistui partinis
įpareigojimas. Joniškio žemės ūkio darbininkų profsąjun
gos pirmininku tuomet dirbo LKP CK narys Povilas Nor
kūnas. Tai buvo patyręs partinis ir profsąjungų darbuoto
jas. B. Baranauskas susipažino ir su Šiaulių miesto ir ap
skrities profsąjungų biuro sekretoriumi Juozu Pranckūnu.
Bendras darbas su P. Norkūnu ir J. Pranckūnu padėjo dar
giliau suvokti profsąjungų veiklos specifiką, jos uždavi
nius.
Kaip sekretorius B. Baranauskas daugiausia rūpinosi
Joniškio žemės ūkio darbininkų profsąjungos organizaci
nio ir kultūrinio darbo reikalais. Tačiau neretai tekdavo
pavaduoti ilgesniam laikui išvykusį P. Norkūną. Tada jau
reikėdavo savarankiškai spręsti įvairius profsąjungos veik
los klausimus. Be to, į profsąjungos sekretorių su įvairiais
reikalais kreipdavosi Joniškio apylinkės dvarų kumečiai,
buožinių ūkių samdiniai. Užsimezgė pažintys su žemės ūkio
darbininkais. Kartu stiprėjo B. Baranausko ryšiai su Joniš
kio komunistais — Domu Paviloniu, Emilija Šabaniene, Le
6
