Table Of ContentŠi pirmoji savo rūšies monografija gerokai išsiskiria žanriniu požiūriu. Tai yra sintetinis tezauro tipo
žodynas, apimantis Kristburgo sutarties mitologemas. <…> Pirmajame mitologemų etimologijos žody- I
no tome, kaip kukliai nurodoma įvade, nagrinėjami: teonimas Curche, mitoantroponimai Tulissones ir
Rolandas Kregždys
Ligaschones, mitoastronimas nisum. Iš tikrųjų analizuojamų mitologemų (ir ne tik mitologemų) sankaupa
yra daug skaitlingesnė. Ne mažiau reikšmingos yra turiningos išnašos, kurios dažnai tampa savarankiškomis Kristburgo
etimologijos apybraižomis, kurių svarba (lygiai kaip ir pagrindinio teksto) pranoksta vien lituanistinius sutartis
poreikius. Tokio užmojo ir apimties žodynas jokiu būdu neapsiriboja tik Kristburgo sutarties problematika,
etimologija jame liečia toli gražu ne tik su mitologija susijusią leksiką, dėl to daugeliu atžvilgiu darbas bus
naudingas slavistui, paleoslavistui, indoeuropeistui…
s Baltų
Turime vilties, kad parengus šią lingvomitologinę tęstinę seriją baltų mitologija – pirmą kartą nuskusta a
Okamo skustuvu – parodys savo tikrąjį veidą. Savo ruožtu autorius sugeba pasiūlyti paprasčiausią, etimo- n
y
logiškai bei tipologiškai visada pagrįstą, ir dėl to įtikimiausią aiškinimą. Dažnai taip atsitinka, atsižvelgus į
d mitologemų
morfofonetinių žodžio struktūros kaitų tipologiją. Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad įvairių transponuotų
o
elementų atsekimas, sistemingai svarstant teonimų bei kitų mitologemų kilmę bei jų semantinę raidą, baltis- ž
tikoje realizuojamas pirmą kartą, nors sakralinės sferos nominacija skatinte skatina būtent šio mechanizmo
s etimologijos
prioritetinį išnagrinėjimą. o
j
doc. habil. dr. Ilja Lemeškin (Univerzita Karlova, Praha) i
g
o žodynas
Vienas pagrindinių šios knygos tikslų – įvairaus laikotarpio rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotų mitologemų l
o
verifikacija, taikant vidinės rekonstrukcijos metodą bei pasitelkiant tipologinį metodą. Praktinė šio veikalo
m
reikšmė – baltų archimitologinių motyvų ir sąvokų, resp., baltų panteono archimodelio rekonstrukcija. Iškelta
be galo sunki ir sudėtinga užduotis, kurios iki šiol niekam nepavyko įveikti. <…> R. Kregždys iškelia naujų, ti
drąsių žodžių kilmės hipotezių, praplečia kitų autorių iškeltas idėjas. Knygoje pateikiama daug įdomių minčių, e s
ti
novatoriškų sprendimų. ų r
a
doc. dr. Laimute Balode (Latvijas Universitāte, Rīga; Helsingin yliopisto, Helsinki) m ut
e s
Rengiant šią knygą, autoriui itin pravertė pirmoji jo profesija: R. Kregždys Vilniaus universitete yra baigęs g I go
o r
klasikinės filologijos studijas. Tai matyti bemaž iš kiekvieno knygos puslapio, pradedant Kristburgo sutarties u
vertimu iš lotynų kalbos ir baigiant prūsų žynių arba mitinių būtybių vardų kilmės aiškinimais, kurie nuolat ol tb
t s
ganriknsdčžiaiaum dia nueg etilkis k klaaslbikoins iiųst koarlibkųų, lbaiekt ėisr ia inšatinkkinstėisn kėus lntūuroosst,a ytopsa,č k madit omloitgoiljoogs imjae ndižeikagoa n. eNpiaedkeadma nntei p eatismlaoptloisg, ikjaadi. mi Kri
Malonu, kad aptariamosios monografijos autoriui ši nuostata – jau praeities dalykas.
ų
prof. dr. (HP) Birutė Jasiūnaitė (Vilniaus universitetas) t
l
a
Monografijoje disponuojama labai gausia lingvistine, mitologine ir kultūrine medžiaga, kuri dažnai B
pagrįstai kritiškai vertinama, ir teikiamos naujos etimologijų versijos, mitinių veikėjų funkcijų interpretacijos.
Baltų mitologemos tiriamos klasikiniais vidinės ir išorinės rekonstrukcijos metodais, tipologiniais gretinimais,
padedančiais išvengti nepagrįstų etimologijų. Baltų medžiaga analizuojama plačiame kitų indoeuropiečių ir
neindoeuropiečių tautų religinių sistemų kontekste, leidžiančiame apibrėžti panteono raidą, formuluoti bendrus
s
etiologinius principus. y
d
prof. dr. (HP) Dalia Pakalniškienė (Klaipėdos universitetas) ž
g
e
Baltų mitologijos tyrimai tęsiasi jau kelis šimtmečius. Pirmieji veikalai kartu yra ir mitologijos šaltiniai, o r
K
naujaisiais laikais daugelis mokslininkų užsiima šiomis problemomis. Vis dėlto daug kas šioje srityje dar neaišku,
reikalauja nuodugnesnių ir kritiškesnių tyrimų, nes, kaip parodo knygos autorius, dažnai vietoj mokslinių tyrimų s
a
atliekamas gana nekritiškas šaltinių atpasakojimas ir hipotezių kėlimas be rimtesnio metodologinio pagrindo. d
n
prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Stockholms universitet, Stockholm)
a
l
o
R
ISBN 978-9955-868-50-7
In memoriam amici carrissimi
Professoris Universitatis Utinensis
† Nikolai Mikhailovi
(1967 06 11–2010 05 25)
Dominus pars haereditatis meae, et calicis mei:
tu es qui restitues haereditatem meam mihi (Ps 15:5)
…
z b
…
– Autorius –
Rolandas Kregždys
BALTŲ MITOLOGEMŲ
ETIMOLOGIJOS ŽODYNAS I:
Kristburgo sutartis
Mokslo monografija
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS
Rolandas Kregždys
BALTŲ MITOLOGEMŲ
ETIMOLOGIJOS ŽODYNAS I:
Kristburgo sutartis
Mokslo monografija
VILNIUS
2012
UDK 811.17‘373.2(038)
Kr-151
Mokslo monografijos rengimą ir leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal remiamą
veiklos kryptį Mokslininkų iniciatyva parengti projektai (Nr. MIP-002 / 2011).
The preparation and publication of this volume were supported by the Research Council
of Lithuania according to the Development Programme of Academicians Initiative Projects
(№ MIP-002 / 2011).
Leidinys rekomenduotas spaudai Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo tarybos
Recenzentai / Reviewers:
doc. dr. Laimute Balode (Latvijas Universitāte, Helsingin yliopisto / Latvijos Respublika,
Suomijos Respublika)
prof. dr. (HP) Birutė Jasiūnaitė (Vilniaus universitetas)
doc. habil. dr. Ilja Lemeškin (Univerzita Karlova / Čekijos Respublika)
prof. dr. (HP) Dalia Pakalniškienė (Klaipėdos universitetas)
prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Stockholms universitet / Švedijos Karalystė)
ISBN 97 8-9955-8 68-50-7 © Rolandas Kregždys, 2012
© Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
TURINYS
PRATARMė / 7
PREfACE / 9
ĮVADAS / 13
α. Temos aktualumas (mokslinis naujumas, teorinis reikšmingumas,
praktinis darbo aktualumas) / 13
β. Tiriamoji medžiaga / 14
γ. Baltų mitologemų etimologijos žodyno tikslas ir keliami uždaviniai / 15
δ. Mokslinė darbo problema / 15
ε. Tyrimo metodai ir metodologiniai nuostatai / 17
εε. Mitologemų lingvistinės analizės principai: mitonimų etimologizavimo ypatumai / 19
ζ. Terminai / 47
I. 1249 M. KRISTBURGO TAIKOS SUTARTIS / 50
I.1. 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (A perrašo faksimilė) / 50
I.2. 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (faktografinė informacija; tekstas lotynų kalba) / 55
I.3. 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (faktografinių duomenų interpretacija;
tekstas lietuvių kalba) / 63
II. CURCHE / 73
II.1. Teonimo Curche paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose / 73
II.2. Tekstologinė analizė. Mitologinis eksplikacinis faktografinės medžiagos
pagrindimas / 76
II.3. Grafinis teonimo Curche raiškos aprašas / 95
II.4. Etimologinė teonimo Curche analizė / 96
II.5. Sememų ‘bulius’ ↔ ‘derliaus dievybė’ ↔ ‘piktoji dvasia; vaiduoklis’ ↔ ‘lokys’
mito loginė tipologinė analizė / 130
III. TULISSONES / LIGASCHONES / 156
III.1. Ide. hieroforinės sampratos ir hieronimų funkcinės atribucijos genezė / 156
III.2. Archajiškosios ide. hieroniminės terminijos genezė ir determinacija / 157
III.2.1. Senųjų graikų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei
determinacija / 159
III.2.2. Italikų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei deter
minacija / 165
III.2.3. Senųjų indų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei
determinacija / 177
III.3. Baltų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei
determinacija / 190
III.3.1. Hieronimų Tulissones / Ligaschones paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose / 215
III.3.2. Hieronimų Tulissones / Ligaschones etimologinė analizė / 215
III.4. Ide. lamentacinės tradicijos genezė ir etiologija / 224
IV. LUNARINIO / SOLIARINIO KULTŲ ATŠVAITAI BALTŲ, SLAVŲ
IR KITŲ IDE. TAUTŲ MITOLOGIJOJE / 230
IV.1. Ide. lunarinio / soliarinio kultų reminiscencija ir genezė.
Baltų lunarinio kulto reliktai / 230
IV.2. Hermafroditinės ide. lunarinės dievybės etiologija / 238
IV.3. Numerologinė lunarinio kulto religinė mitologinė motyvacija / 242
IV.4. Zoomorfinė lunarinės simbolikos atributika: ragas, iltys / 251
IV.5. Žaibo ir lunarinės dievybės referentinė interferencija. Mitopoetinė lie. ãmalas ‘Vis
cum album’ reikšmė (baltų ir kitų ide. tautų rašytinių šaltinių ir folkloro
duomenimis). Semantinio archetipo verifikacija lingvistiniu aspektu / 274
IV.5.1. Etimologinė lie. ãmalas ‘Viscum album’ analizė / 287
IV.6. P. K. Tacito veikalo De origine et situ Germanorum XLV dalies faktografinių
duomenų eksplikacija / 296
IV.6.1. Lo. glēsum ‘gintaras’ (Tacit. Germ. XLV: 14) etimologinė analizė / 330
IV.7. Lunarinės atributikos ir matricentrinės teorijos santykis. Lie. dial. žemýna
‘viršutinis birus (ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) mūsų planetos paviršiaus
sluoksnis; privatus (ppr. dirbamas) sklypas, naudmenos’ deifikacijos etiologija / 336
IV.7.1. Mitologemos la. Coracle etiologija / 354
IV.8. Baltų metempsichozė (velionio išlydėjimo papročio, aprašyto P. Orozijaus
kronikos Wulfstano intarpe ir Sūduvių knygelėje, verifikavimo klausimu) / 357
IV.8.1. Ide. galaktomorfinės atributikos mitologinė motyvacija / 395
IV.8.2. Baltų ir kitų ide. tautų sampratos ‘siela (anima)’ genezė / 418
IV.9. Baltų ir kitų ide. tautų oomorfinė protokosmologinės sistemos rekonstrukcija / 430
IV.10. Slavų lunarinis / soliarinis kultas / 464
IV.11. Germanų lunarinis kultas / 469
IV.12. Indų ir iranėnų lunarinis / soliarinis kultas / 477
IV.13. Helėnų lunarinis kultas / 486
IV.14. Italikų lunarinis kultas / 498
IŠVADOS / 501
Etymological Dictionary of Baltic Mythologemes I: Christburg Treaty (Summary) / 506
Šaltinių ir literatūros sąrašas / 527
Sutrumpinimai / 580
Mitologemų rodyklė / 583
Žodžių rodyklė / 600
Darbe minimų vietovardžių rodyklė / 619
Darbe minimų autorių pavardžių rodyklė / 620
iure tibi grates, candide lector, ago
(P. Ovidius Naso Tristia IV: 10.132)
PRATARMė
Mokslo monografijų ciklo Baltų mitologemų etimologijos žodynas pirmasis tomas
Kristburgo sutartis skirtas sisteminei vieno svarbiausių XIII a. prūsų istorijos, jurispru-
dencijos, mitologijos, religijos, etnografijos šaltinio, istoriografų paprastai įvardijamo
kaip Friedensvertrag zwischen dem deutschen Orden und den abgefallenen Preussen in
Pomesanien, Warmien und Natangen, geschlossen unter vermittelung des päpstlichen
Nuntius und Assistenz des Bischofs von Culm, arba Kristburgo sutartis, analizei.
Pirmojoje knygos dalyje, be rašto paminklo trumpo istoriografinio aprašo ir nau-
jojo vertimo iš lotynų kalbos, papildyto lingvistiniais ir kultūrologiniais komentarais,
pateikiama mitoastronimo nisum mitologinės prasmės eksplikacija.
Monografijos antrosios ir trečiosios analitinių dalių medžiaga sugrupuota, re-
miantis analizuojamo vakarų baltų šaltinio faktografinių motyvų ir trijų mitologemų
formaliąja koreliacija: vienoje jų tiriamas vienintelis Kristburgo sutartyje paminėtas
teonimas Curche ir interferenciniai (etiologinės, taip pat atsitiktinės resp. kazuistinės
sąsajos) mitonimai (pvz., latvių dievybė Jumis), kitoje – baltų ir kitų ide. tautų (ypač
senųjų graikų, italikų ir senųjų indų) žynių socialinio statuso ir sampratos genezė ir
raida, hieronimai Tulissones, Ligaschones, Sicco, Criwe, Segnoten, waidlotten ir kt.
Ketvirtojoje veikalo dalyje detalizuojami svarbiausi ide. genčių lunarinio ir so-
liarinio kultų genezės ir raidos ypatumai, galėję lemti Kristburgo sutartyje minimų
mitologemų Curche, nisum radimąsi.
Be šių mitonimų etimologinės ir kultūrologinės analizės, monografijoje naujai
aktualizuojama baltų ir kitų ide. tautų religinės sistemos bendrų etiologinių prin-
cipų nustatymo problematika, panteono raidos ypatumai ir kitimo tendencijos bei
priežastys.
Šiame veikale taip pat pateikiama: latvių teonimo Coracle, mitonimo klemu (māte)
ir kt. etimologiniai aprašai; ide. lamentacinės tradicijos genezė ir etiologija, baltų ir
kitų ide. (ir ne ide.) tautų kultūrologinių fenomenų (pvz., funeralinių, apotropėjinių
ir kt. apeigų) aprašai.
Autorius reiškia nuoširdžiausią padėką visiems, padėjusiems rengti šį veikalą:
prof. dr. (HP) Grasildai Blažienei, parūpinusiai Kristburgo sutarties faksimilę, ir
Slaptojo Prūsijos archyvo Berlyne atstovui dr. Dieteriui Heckmannui, davusiam
leidimą ją neatlygintinai publikuoti; prof. dr. (HP) Danguolei Mikulėnienei ir
Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorei dr. Jolantai Širkaitei, patarusioms
9
