Ateities gamybos verslo aplinkos analizė

294 Pages·2013·3.85 MB·Lithuanian

Ateities gamybos verslo aplinkos analizė

Analizė atlikta pagal Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ įgyvendinamą projektą
Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-023 „MTEP tinklų integracija ateities gamybai“

Vilnius, 2013
1
TURINYS
Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………………4
Tyrimo metodologija ................................................................................................................................................................. 5
I. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui įtaką darančių veiksnių analizė ............................................................................. 7
1. Ekonominė aplinka ....................................................................................................................................................... 7
1.1. Bendroji pridėtinė vertė ................................................................................................................................................ 7
1.2. Užimtumas ................................................................................................................................................................. 13
1.3. Darbo našumas ........................................................................................................................................................... 15
1.4. Užsienio prekyba ........................................................................................................................................................ 18
1.5. Tiesiginės užsienio investicijos .................................................................................................................................. 23
1.6. Inžinerinės pramonės subjektų skaičius ..................................................................................................................... 28
1.7. Inžinerinėje pramonėje naudojamų žaliavų identifikavimas ...................................................................................... 32
1.8. Inžinerinėje pramonėje naudojamų energetinių išteklių sunaudojimas, kainos ir energijos intensyvumas ................ 42
1.9. Inžinerinės pramonės finansiniai rodikliai ................................................................................................................. 53
2. Politinė aplinka ........................................................................................................................................................... 61
2.1. Lietuvos strateginiai dokumentai ............................................................................................................................... 61
2.2. Energiją reguliuojantys teisės aktai ............................................................................................................................ 63
2.2.1. Efektyvaus išteklių naudojimo planas ........................................................................................................................ 64
2.2.2. Efektyvaus energijos naudojimo direktyva ................................................................................................................ 65
2.2.3. Energijos apmokestinimo direktyva ........................................................................................................................... 67
2.2.4. Nacionalinė energetikos strategija .............................................................................................................................. 69
2.3. Aplinkosaugą reguliuojantys teisės aktai ................................................................................................................... 71
2.3.1. Ekologinio projektavimo direktyva ............................................................................................................................ 72
2.3.2. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva .................................................................................................................. 74
2.3.3. Direktyva dėl elektromagnetinių laukų poveikio ....................................................................................................... 77
2.4. Atliekas reguliuojantys teisės aktai ............................................................................................................................ 77
2.4.1. Reguliavimas ES ........................................................................................................................................................ 78
2.4.2. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų dirketyva ...................................................................................................... 78
2.4.3. Reguliavimas Lietuvoje .............................................................................................................................................. 80
2.4.4. Aplinkos ministerijos strateginis veiklos planas ........................................................................................................ 85
2.4.5. Valstybinis atliekų tvarkymo planas .......................................................................................................................... 86
2.4.6. Atliekų tvarkymo problemos ...................................................................................................................................... 88
2.5. Mokesčių politikos analizė ......................................................................................................................................... 94
2.5.1. Pridėtinės vertės mokestis .......................................................................................................................................... 94
2.5.2. Pelno mokestis ........................................................................................................................................................... 95
2.5.3. Darbo jėgos apmokestinimas...................................................................................................................................... 97
2.5.4. Mokestis už aplinkos teršimą ..................................................................................................................................... 99
2.5.5. Mokesčių lengvatos pramoninėse teritorijose .......................................................................................................... 101
2.6. Paramos sistemų analizė ........................................................................................................................................... 105
2.6.1. Septintoji bendroji programa .................................................................................................................................... 106
2.6.2. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa .................................................................................................. 110
2.6.3. Sumani specializacija ............................................................................................................................................... 112
2.6.4. Horizontas 2020 ....................................................................................................................................................... 118
2.6.5. MVĮ konkurencingumo programa ............................................................................................................................ 120
2
2.6.6. Spire 2030 ................................................................................................................................................................ 121
2.6.7. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė „ateities gamyklos“ (PPP Factories of the Future) .................................. 123
2.6.8. Cordis ....................................................................................................................................................................... 126
3. Technologinė aplinka ............................................................................................................................................... 128
3.1. Technologinių pokyčių įtaka inžinerinio sektoriaus infrastruktūros plėtrai ir perspektyvoms ................................. 128
3.1.1. Didžiosios tendencijos.............................................................................................................................................. 128
3.1.2. Didelio poveikio technologijos ................................................................................................................................ 131
3.1.3. Klasteriai .................................................................................................................................................................. 136
3.2. Inovacijų diegimas ir išlaidos moksliniams tyrimams ............................................................................................. 148
3.2.1. ES ir Lietuvos strateginiai dokumentai .................................................................................................................... 149
3.2.2. Inžinerinės pramonės išlaidos MTEP ....................................................................................................................... 151
3.2.3. Inžinerinės pramonės įmonių inovacinė veikla ........................................................................................................ 153
3.2.4. Mokesčių lengvatos įmonėms, investuojančioms į MTEP ....................................................................................... 160
4. Socialinė aplinka ...................................................................................................................................................... 163
4.1. Lietuvos socialinės ir švietimo sistemos, profesinio ugdymo įtaka inžinerinės pramonės sektoriui ........................ 163
4.1.1. Technologinių mokslų tendencijos Lietuvoje .......................................................................................................... 163
4.1.2. Specialistus ruošiančios mokslo įstaigos .................................................................................................................. 167
4.1.3. Specialistų rengimo problemos ................................................................................................................................ 170
4.2. Demografinių pokyčių ir migracijos įtaka inžinerinės pramonės sektoriui Lietuvoje .............................................. 173
4.2.1. Demografiniai pokyčiai ir migracijos tendencijos.................................................................................................... 173
4.2.2. Demografinių pokyčių ir migracijos įtaka inžinerinės pramonės įmonėms ............................................................. 178
4.2.3. Darbo užmokesčio tendencijos ................................................................................................................................. 179
II. Inžinerinės pramonės rinkos tendencijos .............................................................................................................................. 182
5. Lietuvos inžinerinės pramonės rinkos struktūros palyginimas su Suomijos, Estijos ir Slovakijos rinkos struktūromis
182
5.1. Bendroji pridėtinė vertė ............................................................................................................................................ 183
5.2. Užimtumas ............................................................................................................................................................... 189
5.3. Darbo našumas ......................................................................................................................................................... 190
5.4. Užsienio prekyba ...................................................................................................................................................... 194
5.5. Tiesioginės užsienio investicijos .............................................................................................................................. 196
5.6. Inžinerinės pramonės subjektų skaičius ................................................................................................................... 196
6. Veiksnių, darančių įtaką verslo modelių pasirinkimui skirtingose šalyse, analizė ................................................... 199
6.1. Ekonominių veiksnių lyginamoji analizė ................................................................................................................. 199
6.2. Politinių veiksnių lyginamoji analizė ....................................................................................................................... 200
6.3. Technologinių veiksnių lyginamoji analizė .............................................................................................................. 203
6.4. Socialinių veiksnių lyginamoji analizė ..................................................................................................................... 209
6.5. Vertės grandinės dalių inžinerinės pramonės sektoriuje identifikavimas ir jų analizė ............................................. 211
7. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių analizė ....................................................................................... 212
7.1. Finansinės padėties analizė ...................................................................................................................................... 213
7.2. Technologinės padėties analizė ................................................................................................................................ 215
7.3. Vertės kūrimo grandinės analizė .............................................................................................................................. 216
Išvados ir rekomendacijos ......................................................................................................................................................... 226
Literatūros sąrašas ..................................................................................................................................................................... 234
Priedai ........................................................................................................................................................................................ 240
Įmonių apklausos rezultatai ....................................................................................................................................................... 271
3
ĮVADAS
Lietuvai vis labiau integruojantis į pasaulio rinkas ir, ypač, siekiant užimti kuo didesnę ES gamybos
ir prekybos rinkos dalį, tampa svarbu užtikrinti pramonės konkurencinį pranašumą. Būtent pramonės
gaminiai, sudarantys didelę dalį Lietuvos eksportuojamų prekių, ir turi užtikrinti šalies konkurencingumą
tarptautinėse rinkose. Konkurencingumo siekį reikia grįsti konkrečiomis priemonėmis, kurios kurtų
Lietuvos pramonės įmonėms palankią aplinką modernizuojant gaminius, diegiant inovacijas į gamybą,
taikant naujausius mokslo atradimus gamybinėje ir vadybinėje veikloje, glaudžiai bendradarbiaujant
pramonės įmonėms su aukštojo mokslo institucijomis ir tyrimų centrais. Šių priemonių svarba numatyta ir
ES ilgalaikėse strategijose - pažangos, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“,
bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ ir kitose. 2012 metais
apdirbamosios gamybos pridėtinė vertė sudarė 20,92 proc. visos šalies sukuriamosios bendrosios
pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į tai, Studijoje analizuojama šiuo metu vienas iš didžiausių pagal
sukuriamą pridėtinę vertę apdirbamosios gamybos sektorių - inžinerinė pramonė.
Dabartinė situacija rodo, kad lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvos inžinerinės pramonės
sukuriama bendroji pridėtinė vertė sudaro nedidelę dalį šalies bendrajame vidaus produkte. Darbo
našumas kelis kartus mažesnis už ES vidurkį. Lietuvos inžinerinė pramonė mažai investuoja į mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), skiria mažai lėšų technologinėms inovacijoms ir žymiai
atsilieka nuo kitų ES šalių. Pritraukiamos tiesioginės užsienio investicijos nėra pakankamos, siekiant
atnaujinti gamybos technologijas, didinti darbo našumą ir ateityje gaminti konkurencingą produkciją.
Didėjanti kvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir atsiradęs jos trūkumas yra vienas iš svarbiausių
inžinerinės pramonės iššūkių ateityje. Lietuvoje yra pakankamai daug aukštųjų mokyklų, kolegijų,
profesinio rengimo centrų, ruošiančių inžinerinei pramonei reikalingus specialistus. Tačiau vis dažniau
įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, netinkamai paruošiamais specialistais. Prastėjanti
demografinė situacija šalyje (gyventojų skaičiaus mažėjimas, emigracijos mastai) tiesiogiai siejasi su
darbo jėgos trūkumu šalyje ir potencialių inžinerinei pramonei reikalingų darbuotojų mažėjimu.
Kodėl svarbu didinti pridėtinę vertę, darbo produktyvumą, tiesiogines užsienio investicijas,
investuoti į MTEP ir kaip tai padaryti? Kaip padidinti įmonės pelningumą? Kodėl svarbu naudotis
inovacijų paramos sistemomis? Ar įmonės tinkamai naudojasi ES ir tarptautinių programų paramos
teikiamomis galimybėmis? Kokie reguliavimai ir mokesčiai daro didžiausią įtaką inžinerinės pramonės
įmonėms? Kokios yra pasaulinės tendencijos ir jų galimas poveikis ateities gamybai? Į ką turėtų būti
nukreipta ateities gamyba? Kokia jungimosi į klasterius nauda? Kodėl įmonės turėtų daugiau
bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, moksliniais tyrimų centrais, auštosiomis mokyklos? Kaip padidinti
ne tik savo įmonės, bet ir viso sektoriaus konkurencingumą ir pakilti vertės grandinėje? Tai pagrindiniai
šios Studijos klausimai.
Atsižvelgiant į minėtus klausimus, identifikavus didžiausius Lietuvos inžinerinės pramonės iššūkius
ir problemas, pateikiame galimus sprendimo būdus, kurie padėtų spręsti veikloje iškylančias problemas ir
ateityje prisidėtų prie Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių konkurencingumo didinimo.
Tikimės, kad atlikta analizė ir pateikti pasiūlymai bus kvietimas suinteresuotiems subjektams (verslo
įmonėms, mokslo įstaigoms, valdžios institucijoms) diskutuoti Lietuvos inžinerinei pramonei svarbiais
klausimais bei pastūmės stiprinti inžinerinei pramonei palankios politikos formavimą ir įgyvendinimą.

4
TYRIMO METODOLOGIJA
Tikslas. Šios Studijos tikslas - atskleisti Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus plėtrai ir
konkurencingumui įtaką darančius veiksnius ir, įvertinus jų svarbą, parengti siūlymus asociacijai,
įmonėms, mokslo įstaigoms ir valdžios institucijoms dėl inžinerinės pramonės verslo aplinkos gerinimo
priemonių ir būdų ateinančiais metais. Studija analizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės ekonominę
situaciją; reguliavimo, mokesčių politikos ir inovacijų paramos sistemų įtaką inžinerinės pramonės
sektoriui; technologinių pokyčių įtaką inžinerinio sektoriaus infrastruktūros plėtrai ir perspektyvoms;
Lietuvos socialinės ir švietimo sistemos, profesinio ugdymo įtaką inžinerinės pramonės sektoriui;
demografinių pokyčių ir migracijos įtaką inžinerinės pramonės sektoriui. Taip pat analizuojama Lietuvos
inžinerinės pramonės rinkos struktūra ir jos palyginimas su Suomijos, Estijos ir Slovakijos inžinerinės
pramonės sektorių rinkos struktūromis. Pateikiama Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių analizė.

Tyrimo problemos. Kaip padidinti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių konkurencingumą? Kaip
padidinti Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus pridėtinę vertę? Kaip pakilti pridėtinės vertės
grandinėje?

Tyrimo metodai. Nagrinėjamų problemų kompleksiškumas lėmė įvairių duomenų šaltinių ir
duomenų rinkimo metodų (kokybinių ir kiekybinių) panaudojimą. Juos sudaro:
 Lietuvos ir ES teisės aktų, strategijų, paramos programų, veiksmų planų analitinė apžvalga;
 Statistinių duomenų analizė;
 Antrinių šaltinių bei kitų organizacijų atliktų tyrimų apžvalga;
 Kitų institucijų (LINPRA, MOSTA, MITA, EEPA) suteikta informacija ir konsultacijos;
 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių vadovų apklausa.

Duomenų rinkimas. Rengiant Studiją, buvo susidurta su duomenų rinkimo problemomis. Būtina
pastebėti, kad ne visi duomenys, reikalingi analizei atlikti, Lietuvoje ir Eurostat duomenų bazėje yra
kaupiami. Pavyzdžiui, nuo 2011 metų Lietuvos statistikos departamentas skaičiuodamas pramonės
sektorių bendrąją pridėtinę vertę nepateikia kai kurių atskirų gamybos šakų sukuriamos pridėtinės vertės.
C22 ir C23, C24 ir C25 bei C29 ir C30 gamybos šakas apjungia ir pateikia šių gamybos šakų bendrąją
pridėtinę vertę. Pažymėtina, kad C23 (nemetalinių mineralinių produktų gamyba) nepriklauso inžinerinei
pramonei. Eurostat duomenų bazėje darbo našumas atskirose inžinerinės pramonės gamybos šakose
skelbiamas tik iki 2010 metų, todėl nebuvo galima tikslingai įvertinti inžinerinės pramonės sektoriaus
darbo našumo skirtingose šalyse. Eurostat neskelbia užsienio prekybos duomenų pagal atskiras
inžinerinės pramonės gamybos šakas. Taip pat nėra bendros biržos, kur skelbiamos inžinerinėje
pramonėje naudojamų žaliavų kainos. Kitos duomenų rinkimo problemos, susijusios su teisės aktų,
strategijų, programų ir kitų dokumentų įgyvendinimu ir poveikio inžinerinei pramonei vertinimu.
Pavyzdžiui, Lietuvos sumanios specializacijos strategija dar rengiama ir bus tikslinama 2014 metų
pradžioje, todėl negalima tikslingai įvertinti šios strategijos įtakos inžinerinei pramonei, nes strategija ir
jos prioritetai dar gali būti keičiami. Taip pat negalima tikslinai įvertinti rengiamų Lietuvos strateginių
dokumentų (Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014 – 2020 m. programa, Lietuvos inovacijų 2014
-2020 m. programa) poveikio, nes jie bus patvirtinti 2013 metų pabaigoje.

5
Pagrindinės naudojamos santrumpos
BVP – bendrasis vidaus produktas
C – apdirbamoji gamyba
C22 – guminių ir plastikinių gaminių gamyba
C23 – nemetalinių mineralinių produktų gamyba
C24 – pagrindinių metalų gamyba
C25 – metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba
C26 – kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba
C27 – elektros įrangos gamyba
C28 – niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos
C29 – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba
C30 – kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba
EEĮ – elektros ir elektroninė įranga
EK – Europos Komisija
ES – Europos Sąjunga
EVR – ekonominės veiklos rūšys
IĮ – individuali įmonė
IRT – informacinės ir ryšių technologijos
IP – inžinerinė pramonė
Inžinerinės pramonės (gamybos) šakos – C22, C24, C25, C26, C27, C28, C29, C30
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
MTTP – moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra
MVĮ – mažos ir vidutinės įmonės
TUI – tiesioginės užsienio investicijos

6
I. LIETUVOS INŽINERINĖS PRAMONĖS SEKTORIUI ĮTAKĄ
DARANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
1. EKONOMINĖ APLINKA
Šioje Studijos dalyje analizuojama Lietuvos inžinerinės pramonės makroekonominė aplinka.
Ekonominės aplinkos analizėje pateikiama inžinerinės pramonės ir atskirų jos gamybos šakų bendrosios
pridėtinės vertės dinamika ir dalis bendrajame vidaus produkte (BVP); užsienio prekybos tendencijos ir
dalis šalies eksporte/importe; pritraukiamos tiesioginės užsienio investicijos; užimtumo dalis inžinerinės
pramonės sektoriuje; darbo našumas; inžinerinės pramonės įmonių skaičiaus dinamika; įmonių finansiniai
rodikliai ir kt. Tai analizuota, siekiant įvertinti inžinerinės pramonės svorį Lietuvos ekonomikoje. Šioje
dalyje taip pat identifikuojamos inžinerinės pramonės sektoriui aktualiausios žaliavos ir jų dalis
sąnaudose. Įvertintas energetinių išteklių sunaudojimas, energetinių išteklių kainos ir energijos
intensyvumas. Ši studijos dalis yra aktuali įmonėms, norinčioms detaliau susipažinti su viso inžinerinės
pramonės sektoriaus ir joms aktualios gamybos šakos situacija Lietuvoje.
1.1. BENDROJI PRIDĖTINĖ VERTĖ
Inžinerinę pramonę sudaro šios gamybos šakos: guminių ir plastikinių gaminių gamyba (C22);
pagrindinių metalų gamyba (C24); metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus gamyba (C25);
kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba (C26); elektros įrangos gamyba (C27); niekur kitur
nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba (C28); variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių
gamyba (C29); kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba (C30). 2011 m. inžinerinės pramonės
gamybos šakos sudarė apie 22 proc. apdirbamosios gamybos sukuriamosios bendrosios pridėtinės vertės1.
Inžinerinei pramonei 2011 m. teko 4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Kaip rodo statistiniai
duomenys, nuo 2000 m. iki 2008 m. matomas inžinerinės pramonės augimas. Šiuo laikotarpiu jokių
žymių pokyčių nebuvo, t. y. inžinerinės pramonės gamybos šakų bendroji pridėtinė vertė augo gana
stabiliai. Vidutiniškai kiekvienais metais augimas buvo apie 14 proc., didžiausias 2003 m. – 26 proc.,
mažiausias 2008 m. – 3,6 proc., lyginant su prieš tai buvusiais metais. Pažymėtina, kad žymus 34 proc.
inžinerinės pramonės smukimas įvyko 2009 m., kai daugelis Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, patyrė
ekonominį nuosmukį. Tuo tarpu ES inžinerinės pramonės bendroji pridėtinė vertė pradėjo mažėti jau
2008 m. (sumažėjimas apie 3 proc.), o 2009 m. kritimas siekė 19 proc. Taigi, finansų krizė Lietuvos
inžinerinės pramonės gamybos šakas paveikė skaudžiau – pridėtinės vertės kritimas buvo beveik du
kartus didesnis nei ES. Galima teigti, kad inžinerinė pramonė Lietuvoje gana greitai pradėjo atsigauti, dar
finansų krizės metu. Tai rodo, po vienerių metų trukusio pramonės susitraukimo, 2010 – 2011 m.
prasidėjęs augimas - atitinkamai apie 18 proc. ir 19 proc. Panašus augimas buvo tik minėtais 2003 m.
(~26 proc.) ir 2004 m. (~21 proc.). Remiantis naujausiais duomenimis, inžinerinės pramonės Lietuvoje
sukuriama pridėtinė vertė dar nepasiekė iki krizinio bendrosios pridėtinės vertės lygio.

1 Bendroji pridėtinė vertė – rodiklis, išreiškiamas produkcijos (per laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų) ir tarpinio vartojimo
(prekėms ir paslaugoms sukurti sunaudotų žaliavų, medžiagų ir paslaugų) verčių skirtumu. / R. Vainienė Ekonominių terminų
žodynas, 2005.
7
Inžinerinės pramonės dalis visame Lietuvos BVP
6,000 mln. Lt 6.0%
5.0% 5.1%
5,000 mln. Lt 4.8% 4.3% 5.0%
4.4% 4.6% 4.1%
3.8% 3.9%
4,000 mln. Lt 3.8% 3.4% 4.0%
3.6%
3,000 mln. Lt 3.0%
2,000 mln. Lt 2.0%
1,000 mln. Lt 1.0%
0 mln. Lt 0.0%
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Vertė, mln. Lt BVP dalis, %

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2013
Pažymėtina, kad inžinerinės pramonės dalis bendrajame vidaus produkte (toliau – BVP) augo 2000
– 2006 m. laikotarpiu. Kai 2007 – 2008 m. inžinerinės pramonės gamybos šakos pasiekė didžiausią
augimą po Nepriklausomybės atkūrimo, tais pačiais metais BVP jau pradėjo trauktis, t. y. 2007 m. nuo
19 proc. BVP (to meto kainomis, mln. Lt.) augimo, 2008 m. augimas sulėtėjo iki 13 proc., lyginant su
2007 m. augimu. 2009 m. įvyko žymus 18 proc. BVP kritimas, tačiau šis smukimas buvo beveik du
kartus mažesnis nei inžinerinės pramonės susitraukimas (kaip jau minėta, inžinerinės pramonės
sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės kritimas buvo apie 34 proc.). Nuo 2006 m. prasidėjusio
inžinerinės pramonės dalies BVP mažėjimo, 2010 m. matoma augimo tendencija. 2011 m. duomenys
rodo, kad inžinerinės pramonės augimas buvo spartesnis nei BVP augimas.

Pastaba: skaičiuojant inžinerinės pramonės sukuriamą pridėtinę vertę sumuojama šių gamybos šakų
vertės: C22_C23, C24_C25, C26, C27, C28, C29_C302.

2 Nuo 2011 m. Lietuvos statistikos departamentas skaičiuodamas pramonės sektorių bendrąją pridėtinę vertę nepateikia kai
kurių atskirų gamybos šakų sukuriamos pridėtinės vertės. C22 ir C23, C24 ir C25 bei C29 ir C30 gamybos šakas apjungia ir
pateikia šių gamybos šakų bendrąją pridėtinę vertę. Pažymėtina, kad C23 (nemetalinių mineralinių produktų gamyba)
nepriklauso inžinerinei pramonei.
8
Inžinerinės pramonės dalis visoje Lietuvos bendrojoje pridėtinėje
vertėje ir apdirbamojoje gamyboje
4,500 mln. Lt 23% 23% 23% 23% 25%
22% 22%
4,000 mln. Lt 20% 19%
3,500 mln. Lt 18% 19% 20% 20%
3,000 mln. Lt
15%
2,500 mln. Lt
2,000 mln. Lt
10%
1,500 mln. Lt
1,000 mln. Lt 3% 4% 4% 4% 5% 5% 4% 4% 4% 3% 4% 5%
500 mln. Lt
0 mln. Lt 0%
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Inžinerinės pramonės bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt.
Inžinerinės pramonės bendrosios pridėtinės vertės dalis visoje šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje pagal
EVRK 2
Inžinerinės pramonės bendrosios pridėtinės vertės dalis apdirbamojoje pramonėje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2013
Skaičiuojant inžinerinės pramonės gamybos šakų dalį visoje šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje,
matoma, kad analizuojamu laikotarpiu 2000 - 2010 m. inžinerinės pramonės dalis svyravo nuo 3 iki 5
proc. visos sukuriamos šalies bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausia dalis (5 proc.) buvo 2004 ir 2005 m.
Inžinerinės pramonės gamybos šakų sukuriama bendroji pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu sudarė
apie penktadalį apdirbamosios gamybos sukuriamos pridėtinės vertės, procentas svyravo nuo 18 iki 23
proc. Didžiausia dalis (23 proc.) buvo 2004, 2005, 2006, 2007 m. Šiais metais augant inžinerinės
pramonės pridėtinei vertei, jos dalis apdirbamojoje gamyboje nedidėjo. Tai rodo, kad nors ir augo
inžinerinės pramonės pridėtinė vertė, manoma, kad kitos apdirbamosios gamybos šakos augo sparčiau,
todėl inžinerinės pramonės pridėtinė vertės dalis tais metais ir nekito.
Pažymėtina, kad skaičiuojant inžinerinės pramonės gamybos šakų dalį visoje šalies bendrojoje
pridėtinėje vertėje ir apdirbamojoje gamyboje imami 2000 – 2010 m. statistiniai duomenys, kai
kiekvienos gamybos šakos sukuriama bendroji pridėtinė vertė Statistikos departamento buvo
skaičiuojama atskirai.
Analizuojant visos šalies, apdirbamosios gamybos ir inžinerinės pramonės sukuriamą pridėtinę
vertę, matoma 2000 – 2008 m. laikotarpio augimo tendencija. Pridėtinė vertė sumažėjo 2009 m.: visos
šalies bendroji pridėtinė vertė sumažėjo 17 proc., apdirbamosios gamybos 21 proc., o inžinerinės
pramonės 30 proc. lyginant su 2008 m. Tai rodo, kad inžinerinės pramonės gamybos šakos nuosmukio
laikotarpiu labiau nukentėjo nei kitos apdirbamosios gamybos šakos. Nuo 2010 m. matoma augimo
tendencija rodo, kad šalies bendroji pridėtinė vertė padidėjo 3 proc., apdirbamosios gamybos 16 proc.,
inžinerinės pramonės 18 proc. lyginant su ankstesniais metais. Apibendrintai galima teigti, kad
inžinerinės pramonė seka bendrosios pridėtinės vertės augimo (smukimo) tendencija, tačiau, kaip matoma
iš bendrosios pridėtinės vertės dinamikos grafiko bei atliktų skaičiavimų, inžinerinės pramonės gamybos
šakos patyrę didesnį nuosmukį 2009 m. sekančiais metais greičiau atsigavo nei apdirbamosios gamybos
šakos, o inžinerinės pramonės bendrosios pridėtinės vertės augimas buvo 15 proc. didesnis už visos šalies
bendrosios pridėtinės vertės augimą 2010 m.

9
Bendrosios pridėtinės vertės 2000 - 2010 metų dinamika
120,000 mln. Lt
100,000 mln. Lt
80,000 mln. Lt
60,000 mln. Lt
40,000 mln. Lt
20,000 mln. Lt
0 mln. Lt
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Bendroji pridėtinė vertė iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis, mln.Lt.
Apdirbamosios gamybos sukuriama bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt.
Inžinerinės pramonės sukuriama bendroji pridėtinė vertė, mln.Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2013
Inžinerinės pramonės gamybos šakų bendrosios pridėtinės vertės
1,200 mln. Lt 2000 -2010 metų dinamika
1,000 mln. Lt
800 mln. Lt
600 mln. Lt
400 mln. Lt
200 mln. Lt
0 mln. Lt
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
C24 Pagrindinių metalų gamyba
C25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba
C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba
C27 Elektros įrangos gamyba
C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
C29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba
C30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2013
Analizuojant Lietuvos inžinerinės pramonės gamybos šakas pasirinktu laikotarpiu, matoma, kad
didžiausią svorį kuriant šalies bendrąją pridėtinę vertę (mln. litų) sudaro guminių ir plastikinių gaminių
gamyba (C22), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba (C25) ir kompiuterinių,
elektroninių ir optinių gaminių gamyba (C26). Atskirų gamybos šakų vystymosi tendencijos panašios
kaip ir prieš tai nagrinėtame, visų inžinerinės pramonės gamybos šakų sukuriamos pridėtinės vertės,
grafike. Galima išskirti kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybą (C26), matoma, kad nuo
2005 m. šios šakos augimas mažėjo iki 2008 m. Nežymus padidėjimas prasidėjo 2009 m. Mažiausia
inžinerinės pramonės dalį iš visų gamybos šakų sudaro pagrindinių metalų gamyba (C24). Per
nagrinėjamą dešimtmetį vidutiniškai šios gamybos sukuriama bendroji pridėtinė vertė sudarė apie 48 mln.
10