Table Of ContentPARTIJOS ISTORIJOS B. VAITKEVIČIUS
INSTITUTAS PRIE
LIETUVOS KP CK —
MARKSIZMO-LENINIZ
MO INSTITUTO PRIE
TSKP CK FILIALAS
LEIDYKLA „MINTIS“ VILNIUS * 1967
TURINYS
Įvadas ................................................................................ 3
I. Lietuva kaizerinės Vokietijos okupacijos metais....... 55 •
1. Karinis-kolonijinis okupantų režimas ir darbo žmo
nių padėtis ........................................................... 55
2. Vokietijos imperialistų planai aneksuoti ir koloni
zuoti Lietuvą .............................................................. 78
3. Lietuvos darbo žmonių kova prieš vokiečius okupan
tus. Lietuvių buržuazijos pozicija ................................ 86
II. Lietuviai bolševikai kovose už Tarybų valdžios pergalę
Rusijoje ................................................................................ 113
1. Lietuvių bolševikų organizacijų susikūrimas Ru
sijoje ................................................................................ 113
2. Lietuvių bolševikų legalios veiklos pradžia. Idėjinis-
organizacinis jų susitelkimas ...................................... 138
3. Lietuviai bolševikai taikaus revoliucijos vystymosi
keliuose .......................................................................... 159
4. Lietuviai bolševikai Spalio sukilimo paruošimo lai
kotarpiu. Ginkluotos kovos gretose .................... 183
III. Lietuviai bolševikai Rusijoje socialistinės revoliucijos
išvystymo ir Tarybų valdžios įtvirtinimo laikotarpiu
(1917 m. spalio mėn. — 1918 m.) .................................... 208
L Lietuvių bolševikų Rusijoje I konferencija ................ 208
2. Buržuazinių nacionalistinių lietuvių organizacijų
Rusijoje likvidavimas .........................................'■ ■ ■ ■ 223
3. Lietuvių Komunistų pozicija Brest-Litovsko taikos
klausimu. Lietuvių komunistų Rusijoje II konferen
cija ................................................................................. 244
4. Lietuvių komunistų Rusijoje leidybinė veikla............ 257
687
IV. Spalio revoliucijos idėjų plitimas Lietuvoje ir darbi
ninkų judėjimo pagyvėjimas. Lietuvos Komunistų par
tijos susikūrimas .............................................................. 265
1. Pirmieji komunistinio judėjimo žingsniai. Lietuvos
revoliucinių socialdemokratų pasitarimas 1918 m.
rugpiūčio 14 d................................................................ 265
2. LKP I konferencija ..................................................... 295
3. LKP I suvažiavimas ir jo istorinė reikšmė............. 299
V. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimas .. 311
1. Revoliucinės situacijos subrendimas Lietuvoje. Ko
munistų partinis-organizacinis ir politinis darbas .. 311
2. Tarybų valdžios paskelbimas Vilniuje. 1918 m. gruo
džio 16 d. Manifestas — Tarybų Lietuvos gimimo
dokumentas ................................... 35g
3. Komunistų kova už valdžios perėjimą j Darbininkų
atstovų tarybos rankas Vilniuje ................................ 398
4. Komunistai kovose už Tarybų valdžią vietose ___ 414
VI. Komunistų partijos veikla Tarybų valdžios sąlygomis.
Socializmo statybos pradžia ......................................... 453
1. Tarybinio valstybinio aparato sukūrimas. LKP II
konferencija. Lietuvos Tarybų I suvažiavimas .... 453
2. Lietuvos ir Baltarusijos TSR susijungimas. Lietuvos
KP ir Baltarusijos KP II (jungtinis) suvažiavimas 493
3. Ideologinė komunistų veikla ...................................... 514
4. Pirmieji socialistiniai pertvarkymai ........................ 528:
VII. Darbo žmonių kova prieš užsienio interventus ir vidaus
kontrrevoliuciją ................................................................ 554
1. Kontrrevoliucįjos ir revoliucijos karinės jėgos........ 564
2. Ginkluoti mūšiai su vokiečių bei lenkų interventais
ir lietuvių buržuazijos kariniais daliniais. Vilniaus
užgrobimas .................................................................... 591
3. Partijos priemonės respublikos gynybai stiprinti po
Vilniaus užgrobimo. 1919 m. vasaros mūšiai. Tarybų
valdžios Lietuvoje nuslopinimas ................................ 618
Išvados ............................... 660
Pavardžių rodyklė .................................................................... 670
688
Į V A D A S
Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, skirtingai
nuo visų iki jos vykusių revoliucinių perversmų, pa
naikino visas žmonių išnaudojimo formas, pradėjo
perėjimo iš kapitalizmo j socializmą epochą. „Spalio
revoliucija davė pradžią žmonijai išsivaduoti iš iš
naudotojiškos santvarkos, mokslinio komunizmo idė
joms įgyvendinti“,— sakoma TSKP CK tezėse „50
metų Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai“ >.
1 TSKP CK tezės — „50 metų Didžiajai Spalio socialistinei
revoliucijai“, Vilnius, 1967, p. 5.
3
Štai dėl ko ji iš karto sukėlė visų šalių darbo žmonių
simpatijas bei paramą ir padarė didžiulį poveikį vė
lesnei pasaulio istorijos raidai. Revoliucinis reikalas,
kurį pradėjo Spalio revoliucija Rusijoje, plinta, stip
rėja ir nugali.
Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918—1919 me
tais kilo Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos
veikiama. Pirmą kartą lietuvių tautos istorijoje iš
naudojamos klasės— darbininkai ir darbo valstie
čiai, Rusijos darbo žmonių pavyzdžio patraukti, Ko
munistų partijos vadovaujami, nuvertė kapitalistinę
santvarką didžiojoje krašto dalyje, įgyvendino seniai
puoselėtus socialinius ir nacionalinius siekius.
Gimė Tarybų Lietuva — darbininkų ir valstiečių
valstybė. Proletariatas išsivadavo iš samdomosios
vergijos. Buvo likviduota dvarininkų žemėvalda, am
žiais slėgusi darbo valstiečius. Gamtos turtai ir svar
biausios gamybos priemonės pasidarė liaudies nuo
savybė. Imta kurti ekonominis socializmo pagrindas,
žengti pirmieji kultūrinės revoliucijos žingsniai.
Visi šie istoriniai įvykiai, sukelti objektyvios so
cialinio-ekonominio ir politinio vystymosi eigos, nu
sako socialistinės revoliucijos Lietuvoje vietą liaudies
kovų už laisvę istorijoje.
Komunistų partija yra vadovaujanti darbo žmonių
jėga kovoje už socializmą. Todėl Tarybų Sąjungos
Komunistų partijos ir jos vietinių organizacijų isto
rinio patyrimo nagrinėjimas turi mokslinę-teorinę bei
praktinę reikšmę ir su dideliu dėmesiu yra mūsų bei
užsienio komunistų studijuojamas. Tai apsprendžia
ir Lietuvos Komunistų partijos veiklos 1918—1919
metais socialistinės revoliucijos sąlygomis detalaus
tyrinėjimo svarbą.
4
Socialistinės revoliucijos Lietuvoje istorijos nu
švietimas padeda išryškinti Lietuvos darbo žmonių
revoliucinės kovos tradicijas, kurių populiarinimas
yra aktualus ir svarbus respublikos partinės organi
zacijos ideologinės veiklos baras.
Kovų už Tarybų valdžių 1918—1919 m. istorijos
tyrinėtojai daugiausia dėmesio skyrė šios temos at
skiriems klausimams arba jų grupei nagrinėti. Dėl
to kiek siaurėjo bendro revoliucinio proceso tyrinėji
mas. 1918—1919 m. socialistinės revoliucijos Lietuvo
je tema, kaip visuma, iki šiol nebuvo istoriografijoje
nušviesta.
Reikalas parodyti konkrečią aplinką, kurioje teko
veikti Lietuvos komunistams, išaiškinti socialistinės
revoliucijos prielaidas, vertė įjungti į knygą skyrių
apie ekonominę-politinę Lietuvos padėtį kaizerinės
Vokietijos okupacijos metais ir apie darbo žmonių
pasipriešinimo judėjimą.
Lietuvos bolševikų veikla Rusijoje, glaudžiai su
sijusi su istoriniais-revoliuciniais procesais Lietuvo
je, yra svarbi ir neatskiriama tyrinėjimo dalis.
Pateikiamoje monografijoje 1918—1919 metai Lie
tuvoje parodomi kaip sudėtingų ekonominio, sociali
nio, politinio gyvenimo ir klasių kovos reiškinių bei
įvykių kompleksas, apsprendęs LKP strategiją ir tak
tiką, darbo žmonių kovos už Tarybų valdžią konkre
čius kelius ir konkrečius rezultatus. Partijos veikla
buvo neatskiriama revoliucinio proceso dalis.
Čia nušviečiama ir partinės organizacijos kova už
socialistinės revoliucijos pergalę, LKP ir Tarybų val
džios įgyvendinti socialiniai-ekonominiai pertvarky
mai, ir partijos veikla, organizuojant respublikos gy
nybą bei konkreti mūšių prieš interventų ir lietuvių
5
buržuazijos karinius dalinius eiga respublikos terito
rijoje, ir LKP padarytos klaidos, ir, pagaliau, lietu
vių buržuazijos pastangos išsaugoti išnaudotojišką
santvarką.
Kompleksiškas tyrinėjamo objekto nušvietimas pa
dėjo išvengti vienpusiškumo reiškinių, kurie tam tik
ru mastu atsispindėjo ankstesnėse studijose. Tai pa
dėjo pilniau atskleisti vieningo ir kartu prieštaringo
proceso įvairių pusių ryšį bei tarpusavio santykius.
Lietuvos Komunistų partija, telkdama darbo žmo
nes socialistinės revoliucijos pergalei pasiekti, susi
dūrė su nemažais sunkumais. Krašte šeimininkavo
vokiečių okupantai. Besigrupuojanti apie Lietuvos
tarybą buržuazija, okupantų padedama, aršiai prie
šinosi darbo žmonių revoliucinei kovai, jų internacio
naliniams siekimams. Buržuazinis nacionalizmas bu
vo svarbiausias jos idėjinis ginklas.
Pramoninis proletariatas karo ir okupacijos metais
smarkiai susilpnėjo. Nemažos įtakos, ypač Vilniuje,
turėjo smulkiaburžuazinės partijos.
Pati Lietuvos Komunistų partija buvo jauna. Ji
neturėjo reikiamo revoliucinių kovų patyrimo, stoko
jo parengtų partinių kadrų. Tačiau tas faktas, kad,
apskritai imant, nepalankiomis sąlygomis ji sugebėjo
pakelti darbo žmones į kovą už Tarybų valdžią, ro
do, kokios buvo gyvybingos marksizmo-leninizmo,
Spalio revoliucijos idėjos, kokią milžinišką įtaką jos
turėjo Lietuvos liaudžiai.
Socialistinė revoliucija Lietuvoje vyko pagal bend
rus dėsningumus. Bet istorinės sąlygos apsprendė
Lietuvos darbo žmonių kovos būdų ir formų savitu
mą. Šie Savitumo elementai, išryškinami darbe, turi
6
didelę reikšmę gilesniam 1918—1919 m. socialistinės
revoliucijos istorijos supratimui.
Viena iš pagrindinių sąlygų, įgalinusių Lietuvos
darbo žmones pakilti j kovą už Tarybų valdžią, buvo
pirmosios pasaulyje socialistinės darbininkų ir vals
tiečių valstybės — Tarybų Rusijos broliška parama,
kuri reiškėsi įvairiomis formomis: politine, ekonomi
ne, karine. Pats socialistinės revoliucijos Lietuvoje
istorijos mokslinis nušvietimas yra galimas, tik atsi
žvelgiant į Tarybų Rusijos bei kitų tarybinių respub
likų istorinio vystymosi pagrindines gaires.
Socialistinės revoliucijos Lietuvoje 1918—1919 me
tais istorija susilaukė nemažo tyrinėtojų dėmesio. Pa
teikiamos čia istoriografinės apžvalgos tikslas ir yra
glaustai apibūdinti svarbiausius straipsnius, mono
grafinius darbus, memuarinę literatūrą, liečiančią
tiek lietuvių darbo žmonių dalyvavimą Spalio revo
liucijos kovose Rusijoje, tiek socialistinės revoliucijos
Lietuvoje klausimus.
Memuarinės literatūros istoriografinė reikšmė,
priešingai kai kurių istorikų nuomonei, yra akivaiz
di: ji padeda formuoti mokslinį supratimą apie tų
įvykių, kuriuose dalyvavo atsiminimų autoriai, isto
riją, kadangi jie pateikia ne tik savo pačių patyrimą,
bet dažnai remiasi ir dokumentiniais šaltiniais. Nere
tai memuaristai atskleidžia tokius įvykių momentus,
kurie neatsispindi istorikų darbuose (revoliucionie
rių psichologija, jų buitis ir pan.). Atsiminimai svar
būs ir kaip istorijos šaltiniai.
Svarbus indėlis į pirmosios socialistinės revoliuci
jos Lietuvoje istoriografiją yra Tarybų Lietuvos par
tinių ir tarybinių organų vadovų straipsniai ir kal
bos, paskelbtos jau 1918—1919 metais periodinėje
7
komunistinėje spaudoje. Šie darbai — tai pirmieji
marksistinės istorijos puslapiai apie revoliuciją ir
kartu svarbūs dokumentiniai šios istorijos šaltiniai.
Nuslopinus Tarybų valdžią Lietuvoje, Lietuvos
Komunistų partija, sunkiomis pogrindžio sąlygomis
vadovaudama darbo žmonių revoliucinei kovai prieš
buržuazijos diktatūrą, daug dėmesio skyrė revoliuci
nių praeities kovų apskritai ir ypač socialistinės re
voliucijos Lietuvoje istorijos klausimams nušviesti.
Marksistinė mintis, nagrinėjant revoliucijos istorijos
problemas, ir dabar intensyviai plito. Ji reiškėsi ir
kristalizavosi LKP nutarimuose, partijos veikėjų
moksliniuose ir propagandiniuose straipsniuose, re
voliucijos dalyvių memuaruose.
1921 metais LKP CK nutarimu buvo pradėtas kurti
Lietuvos revoliucinio judėjimo ir Komunistų partijos
istorijos tyrinėjimo skyrius prie LKP Užsienio Biu
ro2. Svarbiausias skyriaus uždavinys, kaip rodo pa
skelbtas spaudoje LKP UB sekretoriaus pasirašytas
pranešimas, buvo istorinės medžiagos apie darbo
žmonių revoliucines kovas rinkimas ir jos skelbimas.
Pranešime buvo išdėstyta, kokią dokumentinę me
džiagą reikia rinkti, raginama pateikti UB archy
vui visą medžiagą, kurią turi atskiri asmenys apie
Lietuvos revoliucinį judėjimą ir Komunistų partijos
veiklą 3.
Kreipimesi „Į Lietuvos Darbininkų partijos veikė
jus!“ LKP UB kvietė revoliucinio judėjimo dalyvius
rašyti atsiminimus apie savo veiklą, reikalavo, kad
juose atsispindėtų tikros žinios4. „Reikia rašyti tik
2 „Komunistas“, 1921, Nr. 14, p. 44.
3 Ten pat.
4 „Komunistas“, 1921, Nr. 13, p. 24.
8
tą,—nurodė LKP UB,—ką gerai žinai. Jokių spėji
mų, jokių nepatikrintų žinių ir faktų. Turi būti viena
teisybė. Jei kas ką užmiršo, apie tai tegu nerašo“ 5.
1933 metais ryšium su LKP įsikūrimo ir socialis
tinės revoliucijos Lietuvoje 15-osiomis metinėmis
LKP CK vėl kreipėsi į revoliucijos dalyvius, ypač
į politinius emigrantus, ragindamas greičiau rašyti
atsiminimus apie 1918—1919 m. kovas. „Tie atsimi
nimai,— nurodė CK,— mums padės geriau nušviesti
proletarinę revoliuciją Lietuvoje“ 6.
Tokį LKP dėmesį socialistinės revoliucijos istori
jai apsprendė praktiniai revoliucinės kovos uždavi
niai. Reikėjo atskleisti vieną iš ryškiausių Lietuvos
proletariato, visų darbo žmonių revoliucinės praei
ties puslapių, parodyti didvyrišką darbininkų ir dar
bo valstiečių kovą už savo laisvę, supažindinti su ja
naujus revoliucionierius, įsitraukiančius į sunkią po
grindžio veiklą, diegti juose tikėjimą savo jėgomis,
auklėti atsidavimo revoliucijai dvasia.
Politiškai svarbu ir aktualu buvo išnagrinėti 1918—
1919 metų revoliucinės kovos patyrimą, atskleisti
partijos padarytas klaidas, kad būtų galima jų iš
vengti ateityje, o svarbiausia — nubrėžti teisingą
Komunistų partijos strateginę liniją kovoje už Tary
bų valdžios atkūrimą Lietuvoje.
Tuo galima paaiškinti gana ryškų kritikinį pradą
to laikotarpio marksistinėje istoriografijoje 1918—
1919 m. socialistinės revoliucijos Lietuvoje klausi
mais.
5 „Komunistas“, 1921, Nr. 13, p. 17.
6 Lietuvos Komunistų partijos atsišaukimai, t. III, Vilnius,
1964, p. 201.
9
