LLA KOVOS ZEMAITIJOJE_2_KOR.indd

448 Pages·2012·3.5 MB·Lithuanian

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS
KOVOS ŽEMAITIJOJE
Knyga skiriama Lietuvos laisvės armijos
70-čio jubiliejui
LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS
KOVOS ŽEMAITIJOJE
Antroji dalis
Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga
2011
UDK 947.45.082/.083
Li279
Leidėjas: Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga
Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos taryba
dėkoja šios knygos rėmėjams:
LGGRTC aukų rėmimo ir atminimų įamžinimo fondui,
Dr. J. P. Kazicko šeimos fondui,
Prezidentui Valdui Adamkui,
Almai Vitkienei iš Telšių,
Vytautui Kondrotui – ūkininkui iš Telšių rajono,
Matui Kirliui iš Telšių,
Albinui Klimui LLA sąjungos pirmininkės pavaduotojui,
Birutei Vasiliauskienei,
Onutei Drongienei,
Steponui Grybauskui,
Leonui Laurinkui,
Leandrui Saltonui, LLA sąjungos nariui,
Danutei Piluckienei, LLA sąjungos narei,
Vaclovui Jokubaičiui, LLA sąjungos nariui,
Augustinui Mylei, LLA sąjungos nariui,
Genovaitei Šniukštienei, LLA sąjungos narei,
Kazimierai Stončienei, LLA sąjungos narei,
Alvydui Semaškai, LLA sąjungos nariui.
Sudarė Irena Montvydaitė-Giedraitienė
Redagavo Meilutė Paulauskaitė ir Nida Leonienė
Pirmajame viršelyje: Prie paminklo Žemaičių apygardos spaudos redaktorei Irenai Petkutei
Laukuvos gimnazijos kieme (Šilalės raj.)
Ketvirtajameviršelyje: Aleksas Veverskis (Kazio Veverskio brolis) deklamuoja savo kūrybos
eiles, minint Platelių stovyklos 60 metų jubiliejų. 2004 m. Plateliai.
Alfonso Beresnevičiaus nuotrauka
ISBN 978-9955-03-679-1
Mielas skaitytojau!
Irena Montvydaitė-Giedraitienė
Knyga „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“ – tai didelis
paminklas Lietuvos laisvės armijos kariams: Žemaitijos partizanams, jų
ryšininkams, rėmėjams. Prisiminimai apie dienas, praleistas miškuose,
žeminėse, apie patekimą į okupanto nelaisvę – tardymai, kankinimai,
žudymai.. Apie ilgus metus tremtyje – Šiaurėje, Rytuose, Vakaruose ir
išsvajotą grįžimą Tėvynėn. Susipažįstame, kaip kūrėsi Lietuvos laisvės armi-
ja, kurios tikslas – ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę, kuri
padėjo pagrindus visam partizaniniam karui. Didvyriškumas, patriotizmas,
paaukotos gyvybės, meilė Tėvynei išliks per amžius ateinančioms kartoms.
Kiekvienas toks liudijimas yra neįkainojamas indelis į tautos istoriją. Neleis-
kime, kad žinios apie lietuvių kovas dėl nepriklausomybės dingtų istorijos
labirintuose. Knygoje pateikiami tikri, neiškraipyti faktai, kaip vyko karas
po karo – tikras partizaninis karas su Sovietų sąjunga. Kadangi žinios apie
Lietuvos laisvės armiją smarkiai nyksta lietuviškos visuomenės atmintyje ir
gresia didelės mūsų tautos istorijos praradimu, tegul šis leidinys primins,
jog Lietuva – didvyrių žemė.
Šis leidinys skirtas plačios visuomenės supažindinimui apie lietuvių
kovas dėl savo tautos laisvės. Tai jaunimo pilietiškumo ugdymas, skatinan-
tis jaunimą domėtis Lietuvos istorija, mokant būti dorais piliečiais, gerais
savo tėvynės gynėjais. Kaip jų seneliai kentė Sibiro šalčius, kalėjimus už tai,
kad rėmė kovotojus, palaikė ryšius su kovotojais. Skaitytojas susipažįsta su
buities bei kovos vaizdais baisiajame pokaryje, okupanto padarytais viso-
kiais baisumais, dorų nekaltų žmonių kančiomis. Visi kovotojai buvo sava-
noriai; jie žinojo, kad žus nelygiose kovose, bet nieko sau neprašė, tik visada
tikėjo, kad nepamiršim jų. Privalome įamžinti jų žygdarbius rašytiniais bei
statytiniais paminklais.
5
Kazys Veverskis – Lietuvos laisvės armijos
įkūrėjas ir vadas
LLA sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė
Tą šerkšnotą 1941 metų gruodžio
13 d. ankstyvą ryto metą, kai Vilniaus
miestą dar gaubė neįsidienoję nakties
šešėliai, dvylika patriotiškai nusiteikusių
jaunų karininkų su atsargos vyr. leite-
nantu Kaziu Veverskiu įkopė į legen-
domis apgaubtą kalną ir Gedimino
pilyje, žvelgdami į prasidėjusį saulėtekį,
prisiekė iškeldami du dešinės rankos
pirštus, iš paskos kartodami tarė rūsčius
priesaikos žodžius:
Įstodamas į Lietuvos laisvės armiją
(LLA), Dievo ir visų žuvusiųjų už Lie-
tuvos laisvę akivaizdoje prisiekiu, jog
kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir ne pri-
Kazys Veverskis-Senis klausomybės bei jos visapusiškos toli-
mesnės gerovės, nesigailėdamas savo
sveikatos ir gyvybės. Ištikimai vykdysiu visus duotus įsakymus, didžiausioje
paslaptyje laikysiu patikėtus įsipareigojimus. Už pavestų užduočių neįvykdymą
ir karinių paslapčių išdavimą aš gerai žinau, kad man gresia mirties bausmė.
Tai, ką prisiekiau, man, Dieve, padėk įvykdyti ir laimink mane.
(Česlovas Kareckas „Uždegti laisvės žiburį norėjom“)
Visų jausmai buvo pakylėti, įaudrinti, nes jie stovėjo toje pačioje vie-
toje, kur kadaise DLK Gediminas medžioklės naktį susapnavo staugiantį
geležinį vilką. Tai buvo Lietuvos laisvės armijos įkūrimo pradžia. Slapta
karinė organizacija, kurios tikslas buvo ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos
nepriklausomybę. Pagal turimas žinias, Vilniuje, Bokšto gatvės kampiniame
6
name, antrame aukšte, buvo įkurtas pirmasis štabas. Gedimino prospekte,
19 namo kiemo rūsyje, įkurta pirmoji spaustuvė. Štabo mašinistas – spaus-
dintojas buvo Algirdas Bielinis-Kudirka, atkurtos LLAKRS organizacijos
narys, prieš porą metų išėjo į Amžinąjį poilsį.
LLA kūrimosi pradžia ir tolimesnė jos veikla buvo sunki, nes daugelis
bijojo gestapo. Organizacijos atsiradimas galėjo užkiršinti vokiečius, kurie
pavartotų terorą. Prieš vokiečius Lietuvos laisvės armija ginklo nekėlė, tačiau
agitavo jaunimą netarnauti vokiečių kariuomenėje, slėptis nuo Reicho dar-
bo tarnybos. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, LLA tapo masiškiausia
pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką pokario
rezistencijoje ir padėjusi pagrindus visam partizaniniam karui.
Kazys Veverskis-Senis gimė 1913 m. gruodžio mėn. 9 d. Kauno aps krityje
Veliuonos vls. Kalvių kaimo ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Tai
buvo pirmas, vėliau iki dešimties vaikų išaugusios, šeimos narys. Tėvas mirė
1932 m. Iš septynių brolių trys – Kazys, Pranas, Aleksas, sujungė savo likimus
su Lietuvos laisvės armija. Trys seserys: Natalija, Domicelė, Aldona ir bro-
lis Stasys atidavė savo duoklę Tėvynei sovietų lageriuose. Bronius, Albinas ir
septyniolikmetis Vytukas žuvo partizanaudami Jurbarko rajono teritorijoje.
Kazys baigė šešis Veliuonos pradžios mokyklos skyrius, po to Nara-
davo žemės mokyklą. Vėliau mokėsi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje,
toliau mokėsi valstybinėje Jurbarko gimnazijoje, paskui Kauno „Aušros“
berniukų gimnazija, po jos – karo mokykla. Vilniaus universiteto Teisės
fakultetas, pirmininkavimas studentų ateitininkų korporacijai „Kęstutis“.
Pirmą kartą bolševikams užėmus Lietuvą, nelegaliai perbėgo sieną į
Vokietiją. Internuotujų asmenų stovykla Rytprūsiuose, vėliau – fi zinis dar-
bas Berlyne, „Deutsche Verlag“ leidykloje. 1941metų rugpjūtį Lietuvoje
šeimininkaujant vokiečiams, vėl slapčia sugrįžta į Lietuvą.
K.Veverskis, sugrįžęs į Lietuvą, studijuodamas teisės mokslus Vil-
niuje, susipažino su padėtimi Lietuvoje ir nusprendė įkurti nesavanaudišką
karinę disciplinuotą pasipriešinimo okupacijoms organizaciją – Lietuvos
kariuomenės teisių perėmėją – Lietuvos laisvės armiją. Pirmiausia buvo su-
kurta programa, po to prasidėjo realus Lietuvos laisvės armijos formavimas.
Pagrindinė atrama buvo karinė jėga – Lietuvos savisaugos batali o nai. Turėjo
leitenanto dokumentus, važinėjo po batalionus, verbavo kari ninkus. Taip savo
prisiminimuose rašo jo brolis Pranas: „Visa savo siela Kazys buvo atsidavęs
Lietuvos laisvės armijos kūrimo darbui. Nepaisė visokių kliūčių, buitinių
7
nepriteklių, būdavo, kad neturėdavo net ko pavalgyti. Buvo leidžiamas
laikraštis „Karinės ir politinės žinios“ – tai riboto tiražo ir specifi škas, tik
saviems, daugiausiai karinei vadovybei, skirtas leidinys. Veždavo, kur buvo
dislokuoti lietuviškieji savisaugos batalionai, verbuodavo į LLA eiles. Nuo pat
įsikūrimo dienos buvo slapta karinė organizacija, tei kianti prioritetą gink-
luotai kovai, siekiant nepriklausomybės. LLA geriausią tautos gyvenimą,
pažangą ir klestėjimą matė tik nepriklausomos Lietuvos valstybėje ir tautos
laisvę bei nepriklausomybę laikė brangiausiu turtu“.
Buvo vadas iš didžiosios raidės. 1944 metų pavasarį LLA turėjo apie
10.000 narių, jos tinklas apėmė visą Lietuvos teritoriją. Į LLA ėmė masiškai
pereidinėti nariai iš kitų rezistencinių organizacijų. 1944 m. liepos mėnesio
pradžioje, artėjant Rytų frontui prie Lietuvos sienų, LLA vadai pasitraukė
iš Vilniaus ir laikinai įsikūrė Stasio Eidimto Matkaičių dvare, Radviliškio
rajone. Buvo išleistas įsakymas LLA nariams trauktis į vakarines Lietuvos
aps kritis. Pagal galimybes reikėjo praeiti karinių disciplinų apmokymo
kursą žvalgų mokykloje Karaliaučiaus apygardoje, netoli Noihofo kaimo,
ir vėl sugrįžti į Lietuvą tolimesnei kovai prieš sovietų okupaciją bei kolabo-
rantus. Buvo išleistas draudžiantis įsakymas LLA nariams bėgti iš Lietuvos.
Tačiau daugelis nepakluso – Tėvynę palikę pavojuje, atsidūrė Vakaruose.
Artėjant frontui, LLA vadovybė suprato, kad stoti į atvirą kovą su
besiveržiančiomis skaitlingomis sovietinėmis divizijomis nėra jokios prasmės.
1944 metų vasarą, kai frontas Lietuvą padalino į dvi dalis, Žemaitijoje,
Platelių miškuose, K. Veverskis su bendražygiais suformavo LLA kari nius dali-
nius vadinamus „Vanagais“. Buvo vykdomi karių apmokymai. Po apmokymų
buvo duotas įsakymas grįžti į savo rajonus arba grupėmis išsidėstyti miškuose
ir laukti nurodymų, kada priešintis antrajai sovietų okupacijai.
K. Veverskis, iš Žemaitijos per fronto liniją grįžęs į Vilnių ir Kauną,
rado fronto sudraskytą ryšių sistemą, išblaškytus štabus. Į saugumo rankas
pateko visas tiražas biuletenio „Karinės ir politinės žinios“. Čekistai suspėjo
į LLA eiles infi ltruoti savo agentus. Daugel karininkų išsigandę pasitraukė
į Vakarus, o kai kurie jau buvo suimti čekistų. Sunku buvo kurti, bet dar
sunkiau atkurti. Atkuriamajame darbe daug padėjo broliai Pranas ir Alek-
sas, o taip pat generolas Motiejus Pečiulionis, atlikęs savo garbingą pareigą
Platelių miškuose, prisaikdinant „Vanagus“. Pasibaigus užsiėmimams
Plateliuose, jis pasitraukė į Veliuoną, K. Veverskio tėviškę. Gimtojo Kalvių
kaimo ir kitų apylinkių slėptuvėse buvo spausdinamos „Karinės ir politinės
8
žinios“, operatyvinių įsakymų ir instrukcijų, kaip reikia įsirengti slėptuves,
laikytis drausmės, organizuoti pasipriešinimus, aprašai.
K. Veverskis rūpinosi ne tik medžiagos spausdinimu, bet pats išvežiojo
ir platino spaudą.
1944 gruodžio 10 d. įsakymo dalis byloja, kad vadovybė buvo įsitikinusi,
jog karas tarp SSRS ir jos buvusių antihitlerinės koalicijos partnerių yra
neišvengiamas. Į Lietuvą gali įžengti kurios nors iš Vakarų šalių kariuomenė.
LLA vadovybės pozicija tokiu atveju buvo aiški: „Įžengus po rusų svetimai
kariuomenei, padėti Lietuvai neišduoti partizanų sąrašų, vardų, pavardžių
ir ginklą neatiduoti...“ Tai liudija, kad LLA buvo vienintelė jėga, pajėgi
sutelkti į save visą ginkluotą ir neginkluotą pogrindį.
„1944 metų gruodžio 28 dienos rytą, – prisimena Kazio brolis Alek-
sas, – Klangių kaimo senas gyventojas Boleslovas Gedutis pažadėjo visą
mūsų išspausdintą medžiagą nuvežti į Kauną. Buvo drąsus, nebijantis rizi-
kuoti senukas. Kinkytu arkliu, pasikrovę į vežimą bulvių maišus ir malkų,
paslėpę spaudą, patys apsirengę kaimiečių apranga, vežė spaudą į Kauną
išplatinimui. Buvo prasidėjusi garsioji Kalėdų dokumentų patikrinimo
ope racija. Ant tilto per Nevėžį ties Raudondvariu stovinčiai okupanto
šut vei kilo pagunda pasirausti vežime. Jie labai norėjo surasti samagono
(degtinės), o gal net ir lašinių. Brolis Kazys pamatė, kad surasta spauda ir
iškilo pavojaus grėsmė, bandė bėgti. Su savimi neturėjo jokio ginklo, kad
galėtų apsiginti arba garbingai žūti. Bėgant pasivijo atsitiktinė kulka. Taip
ir žuvo prie senojo tilto per Nevėžį, kairiajame upės šlaite. Jo motina po
kelių dienų atvažiavo kinkytu arkliu ir rado sūnų čekistų nurengtą, nuautais
batais. Padedant Raudondvario bažnyčios zakristijonui, paguldė į karstą
ir palaidojo Raudondvario kapinėse. Galime suprasti, kokį nenusakomą
širdies skausmas kentėjo motina.“
Jei ne Kazys Veverskis, gal nebūtų tokia organizacija buvusi, gal būtų
buvusi kitokio modelio, o ne Lietuvos kariuomenės teisių perėmėja. Jis su
bendražygiais sukūrė kovingiausią pasipriešinimo kariuomenę – LIETU-
VOS LAISVĖS ARMIJĄ ir jai vadovavo. Žemaitijoje kūrė LLA „Vanagų“
būrius, Lietuvos Gynimo komitetą. „Didelis užsispyrimas, protas ir va-
lia. Aštrus, logiškai nuosekliai sugebantis galvoti“ – taip apibūdino savo
bendražygį A. Eidimtas. LLA įsteigta kaip karinė organizacija, veikianti
slaptai, pogrindyje. Jos tikslas buvo iškovoti Lietuvos nepriklausomybę
kariniu būdu. Į organizaciją narių priėmimas irgi vyko slaptai, tik per as-
9
menines pažintis. Kiekvienas narys atsivesdavo 2–3 gerai žinomus asmenis.
Net ir tokiomis sąlygomis augo narių skaičius.
LLA skirstoma į tris etapus: 1941–1943 m.– antinacinis, 1944 m. –
perei namasis ir 1945–1946 m. – antisovietinis. Pradiniame savo veikla buvo
etape nukreipta prieš nacistinės Vokietijos okupacija. Nors ginklo nekėlė,
tačiau agitavo nestoti į Reicho kariuomenę, vengti darbų į Vokietiją. Ant-
ruoju savo veiklos etapu LLA organizavo kariuomenę partizanų „Vanagų“
pavi dalu ir rengėsi sukilimui, o trečiuoju etapu kariavo partizaninį karą.
LLA buvo griežtai konspiruota, drausminga organizacija, todėl nacistinės
Vokietijos saugumo pajėgos nesugebėjo įsiskverbti į jos gretas ir ją sun-
aikinti. Sovietinės karinės pajėgos sugebėjo užverbuoti išdavikų iš LLA
narių tarpo. Tačiau dėl ištikimųjų LLA idėjai karių pasišventimo ir pasiau-
kojimo organizacijos vardas nebuvo suterštas ir garbingai perimtas į Lie-
tuvos laisvės kovos sąjūdį. Daugelis LLA narių ir vadų kovojo iki Laisvės
kovų pabaigos, iki partizaninio karo sunaikinimo bei tapo garbingais kovų
va dais. LLA viena pirmųjų pradėjo ginkluotą kovą su okupantais, buvo
pagrindas ir pavyzdys visam partizaniniam judėjimui, buvo tas traukos
centras, į kurį orientavosi jau kitais vardais pasivadinusios ginkluotosios
lietuviškos pogrindžio formuotės.
Žuvus Kaziui, jo pareigas perėmė jo pavaduotojas Adolfas Eidimtas.
1945 metų balandžio mėnesį jis užėjo Kaune pas seną pažįstamą, iš anks to
susitaręs dėl pasimatymo laiko. Vos įžengus pro duris, jį užgulė keli vyrai,
užlaužė rankas ir nuvežė į saugumo rūsius. Dar Vakaruose tebedundėjo karo
atgarsiai, o jau lietuvis pradėjo parduoti lietuvį, kolaboruoti su okupantu.
Nemažą indelį į LLA organizaciją įnešė ir Kazio broliai Pranas ir Aleksas
Veverskiai. Vokiečių okupacijos laiku brolis Pranas tuo pačiu metu dirbo bro-
lio Kazio įkurtos pogrindinės karinės organizacijos LLA Kauno apygardos
štabo organizacinio skyriaus viršininku. Artinantis antrajai sovietų okupacijai,
Pranas Veverskis organizavo partizanų būrius, aprūpino juos sukauptais gin-
klais. Liko ištikimas LLA priesaikai ir pasiliko Lietuvoje. Rusams okupavus,
Kauną jis įsidarbino Miškų pramonės ministerijoje, kurios darbuotojai turėjo
atleidimą nuo okupantų vykdomos mobilizacijos į kariuomenę. Tėviškėje ir
slėptuvėse spausdino pogrindžio spaudą. Slėpė spausdinimo įrangą. Žuvus
Kaziui, buvo suimtas ir Pranas Vevers kis. Po žiaurių kankinimų bei tardymų
buvo nuteistas 20 metų katorgos. Buvo maištingas katorgininkas: dalyvavo
kalinių streikų organizavimuose, laikraštėlio „Varpas“ leidime.
10