Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija

2020·2.6 MB·Lithuanian

by  Sezemanas, Vosylius / Sesemann, Vasily (1884-1963)

VOSYLIUS SEZEMANAS
ESTETIKA, KULTŪROS FILOSOFIJA,
FILOSOFIJOS ISTORIJA

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Vosylius Sezemanas

Estetika, kultūros
filosofija, filosofijos
istorija
Šaltinių publikacija
Sudarė, rankraščių nuorašus, vertimus,
įvadą ir komentarus parengė Dalius Jonkus
Kaunas, 2020
Recenzentai:
dr. Jūratė Levina, Vilniaus universitetas
dr. Dalius Viliūnas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto
Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros posėdyje 2020 m. rugsėjo 8 d.
(protokolo Nr. 04) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje
2020 m. rugsėjo 14 d. (protokolo Nr. 5).
Tyrimą ir monografijos leidybą finansavo
Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-18-49).
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo
bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
ISBN 978-609-467-460-0 (spausdintas)
ISBN 978-609-467-459-4 (internetinis)
https://doi.org/10.7220/9786094674594
© Vosylius Sezemanas, 2020
© Dalius Jonkus, sudarytojas, 2020
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2020
Turinys
Įvadas
Vosyliaus Sezemano estetikos, kultūros filosofijos ir filosofijos istorijos
rankraščiai ..................................................................................................................8
Estetika
Estetikos paskaitos .................................................................................................28
Kanto estetika .........................................................................................................72
Istorinis meno vystymasis ir jo dėsningumai ....................................................82
Du estetikos fragmentai: apie lytinį instinktą ir įsijautimą .............................92
Dvasinio grožio problema .....................................................................................95
Bjaurumo klausimas ..............................................................................................98
Kultūros filosofija
Filosofinė kultūra ir dabartis ..............................................................................108
Sportas ir šiuolaikinė kultūra ..............................................................................110
Protingumas ir kvailumas ....................................................................................117
Filosofijos istorija
Maxas Scheleris .....................................................................................................122
Nikolajus Losskis ..................................................................................................128
Henry Bergsonas ....................................................................................................131
Dvi atminties rūšys ...............................................................................................144
Pragmatizmas .........................................................................................................147
Leibnizo filosofija ..................................................................................................149
Hegelio filosofija ....................................................................................................152
Schopenhauerio filosofija .....................................................................................154
Idealizmo problema ..............................................................................................157
Regimybė ir realybė ..............................................................................................163
Tiesa yra konkreti .................................................................................................185
Paaiškinimai ........................................................................................................201
Summary ...............................................................................................................210
Asmenvardžių rodyklė ....................................................................................211
5

ĮVADAS
7
Įvadas
Vosyliaus Sezemano estetikos, kultūros
filosofijos ir filosofijos istorijos
rankraščiai
Vosyliaus Sezemano (1884–1963) filosofinis palikimas yra susijęs su skirtin-
gomis kultūrinėmis tradicijomis. Jis gimė vokiškoje šeimoje Suomijoje, kuri
tuo metu buvo Rusijos imperijos dalis. Nuo mažumės kalbėjo vokiečių, švedų
kalbomis. Mokėsi vokiškoje gimnazijoje Sankt Peterburge. Filosofiją studijavo
Sankt Peterburgo ir Marburgo (Vokietija) universitetuose. Emigravęs iš sovietų
Rusijos jis tapo filosofijos profesoriumi Lietuvos universitete Kaune, o 1940–
1943, 1945–1949, 1958–1963 metais filosofiją toliau dėstė Vilniaus universitete.
Tobulai įvaldė lietuvių kalbą, kuria ne tik dėstė įvairius filosofijos kursus, bet
ir rašė mokslinius straipsnius bei studijas. Svarbiausius pažinimo teorijos dar-
bus Sezemanas publikavo vokiečių kalba. Tai – Vokietijoje publikuota studija
Grynojo žinojimo problema (1927). Lietuvos akademiniuose žurnaluose publi-
kuota studija Pažinimo problema, kurią sudaro trys atskirai publikuotos dalys:
„Dalykinis ir nedalykinis pažinimas“ (1927), „Racionalumas ir iracionalumas“
(1927), „Loginis racionalumas“ (1930). Dar vienas šią tematiką pratęsiantis dar-
bas taip pat publikuotas Lietuvoje vokiečių kalba ir vadinosi „Loginiai dėsniai ir
būtis“ (1931). Plėtodamas šias idėjas Sezemanas vis labiau filosofines pažinimo
problemas sieja su ontologinėmis. Tai liudija tokie vokiškai parašyti straips-
niai kaip „Apie loginių paradoksų problemą“ (1935) ir „Dialektikos problema“
(1935). Lietuviškai publikuotame straipsnyje „Mūsų laikų gnoseologijai nau-
jai orientuojantis“ (1935) Sezemanas pažinimo problemas tiesiogiai susieja su
žmogiškosios būties problemomis. Šis perėjimas nuo gnoseologinės prie antro-
pologinės problematikos nebuvo atsitiktinis. Pačioje Sezemano gnoseologijos
šerdyje glūdėjo savęs pažinimo problema ir su ja susijusi objektyvuoto ir neob-
jektyvuoto pažinimo perskyra. Tiesą sakant, nors Sezemanas buvo daugiau
žinomas kaip pažinimo filosofijos, logikos ir estetikos plėtotojas (lietuviškai
išleista Gnoseologija (1931), Logika (1929) ir Estetika (1970)), jo interesų lauke
8
Vosyliaus Sezemano estetikos, kultūros filosofijos ir filosofijos istorijos rankraščiai
nuolatos buvo ir kultūros bei istorijos filosofija. Pažinimo problemas Sezemanas
intensyviai tyrinėja savo publikacijose 1927–1935 metais, o štai estetikos, filo-
sofijos istorijos ir kultūros filosofijos klausimais domėjosi nuolatos. Pastarąsias
temas jis daugiausia nagrinėjo rusiškai ir lietuviškai rašytuose straipsniuose.
Sezemano publikacijų daugiakalbiškumas ir išsibarstymas įvairių šalių mokslo
bei kultūros žurnaluose neleidžia suvokti jo filosofijos visumos. Tam trukdo ir
ta aplinkybė, kad daugelis filosofo darbų nebuvo publikuoti, liko rankraščių
pavidalu, dalis kurių buvo sunaikinta jį areštavus 1950 m. Vosyliaus Sezemano
rankraščių publikavimas ir tyrinėjimas dar tik prasideda. Lietuvoje Albino
Lozūraičio ir Loretos Anilionytės rūpesčiu buvo publikuoti keli Sezemano
tekstai iš jo rankraščių palikimo. Filosofo raštų rinktinėje Filosofijos istorija,
kultūra buvo publikuoti keli paskaitų rankraščiai: „Egzistencializmo filosofija“
(1997, p. 229–243), „Laisvės problema“, „Kentėjimo problema“, „Buržuazijos
problema“ (1997, p. 361–565). Taip pat „Problemų“ žurnale buvo publikuotos
specialaus kurso tezės „Kito supratimas“ (1995, p. 108–109). Keletas publikacijų
iš Sezemano rankraščių palikimo parengta Rusijoje. Igoris Savkinas paskelbė
rankraštį „Slavianofiliškumo pagrindai“ (1992), Vladas Povilaitis publikavo
tekstą „Reali nuostata ir „grynas“ benuostatinis žinojimas“ (2005), Vladimiras
Belovas – „Kanto estetika“ (2013).
Šioje knygoje pateikiami tekstai yra iš Sezemano rankraščių fondo, kuris
yra Vilniaus universitete. Jie sugrupuoti į tris dalis. Pirmojoje dalyje, kuri yra
didžiausia, pristatomi estetikai skirti tekstai ir paskaitų užrašai, antrojoje daly-
je pateikiami kultūros filosofijos tekstai, trečiojoje – filosofijos istorijos raštai.
Publikuojami Vosyliaus Sezemano tekstai buvo sukurti skirtingais jo gyveni-
mo periodais. Galima skirti kelis etapus: rankraščiai iki sovietinės okupacijos
1940 m., rankraščiai iki jo arešto ir įkalinimo 1950 m., rankraščiai, rašyti lage-
ryje Taišete 1950–1955 m., ir rankraščiai, parašyti grįžus iš lagerio 1956–1963 m.
Rankraščius priskirti vienam ar kitam etapui dažniausiai galima remiantis tik
netiesioginėmis nuorodomis. Vienintelis iš publikuojamų tikslią datą turintis
tekstas yra Sezemano estetikos paskaitos, skaitytos Vilniaus pedagoginiame
institute 1947 m., kurias užrašė Feliksas Vaitiekūnas (1926–2016). Kitų tekstų
parašymo laikas gali būti nustatytas tik apytiksliai. Priskirti rankraščius vienam
ar kitam periodui galima remiantis naudotu popieriumi. Ant kai kurių mokykli-
nių sąsiuvinių ir bloknotų yra išlikusios pagaminimo datos. Skiriasi ir autoriaus
rašysena. Taip pat išsiskiria ir rankraščiai, rašyti kalint lageryje. Sezemanas,
9
Įvadas
nepaisydamas sunkių darbo sąlygų, skaitė filosofijos ir estetikos paskaitas ki-
tiems kaliniams. Tačiau daugumoje lageryje rašytų Sezemano rankraščių yra ne
parengiamieji paskaitų užrašai, bet gerai apgalvoti tekstai, kuriuose labai mažai
taisymų. Yra išlikę šimtai puslapių užrašų, kuriuos Sezemanui pavyko išsaugoti
ir parsigabenti į Lietuvą. Dauguma jų parašyti rusų kalba, pieštuku ant blogos
kokybės popieriaus ar net paprasto popieriaus skiaučių. Kai kurie tekstai sun-
kiai perskaitomi. Tie, kurie yra geresnės kokybės ir kuriuos pavyksta perskaityti,
stebina minties aiškumu ir koncentracija. Vėlyvuose užrašuose yra nuorodų į
sovietines realijas arba rusiškas filosofines publikacijas.
Estetikos rankraščiai
Sezemanas rusiškai publikavo tris estetikai skirtus straipsnius, kuriuose sufor-
muluotos jo estetinės teorijos pagrindinės idėjos: „Estetinis vertinimas meno
istorijoje“ (1922), „Poetinio vaizdo prigimtis“ (1925), „Menas ir kultūra“ (1927).
Šiuose straipsniuose jis polemizavo su formalistine meno samprata ir plėtojo
fenomenologinės estetikos idėjas, tačiau visuminę estetikos teoriją pateikė lie-
tuviškai parašytoje Estetikoje. Ši knyga lietuvių kalba buvo publikuota 1970 m.,
nors pirmosios žinios apie jos rengimą spaudai pasirodė jau 1935 m.1 Filoso-
fas sukūrė vieną įdomiausių XX a. estetikos teorijų, kuri nepelnytai užmiršta.
Sezemano estetikos koncepcija liko marginalinė dominuojančių filosofinių
krypčių atžvilgiu. Dėl publikavimo laiko ji buvo siejama su sovietiniu periodu
ir vertinama kitame kontekste nei buvo sukurta2. Daugelis teorijų, dėl kurių
Sezemanas diskutavo ir kurias kūrybiškai plėtojo, liko užmirštos. Jis pole-
mizavo su Theodoro Lippso (1854–1914) psichologizmu, Gustavo Fechnerio
1 Estetika buvo parengta spaudai su tam tikrais cenzūriniais pataisymais, kurie atsispindi
išlikusiame mašinraštyje. Šis mašinraštis saugomas Vilniaus universiteto rankraščių
skyriuje. Galima paminėti dar kelis nedidelės apimties estetinei problematikai skirtus
rankraščius, kurie nepateko į pristatomą rinktinę: Užrašai apie subjektyvumą ir objektyvumą
estetikoje F122-108, Sezemano pastabos apie Jono Repšio estetines tezes, kuriose aptariamas
kūrybos ir atspindėjimo teorijos konfliktas F122-12. Pranešimo tezės Meno esmė, Menas kaip
visuomeninis reiškinys F122-122. Sunkiai įskaitomos pastabos estetikos klausimais rusų
kalba F122-99.
2 Alfonsas Andriuškevičius savo knygoje Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940 (1989)
Sezemano estetikos nenagrinėjo, Juozas Mureika knygoje Lietuvių materialistinė estetika
1900–1940 (1981) ją analizavo materialistinės estetikos kontekste. Tiesa, Jonas Kubilius
ir Kęstutis Nastopka, recenzuodami Sezemano estetikos pasirodymą 1970 metais, gana
taikliai ją susiejo su Romano Ingardeno ir Nicolai‘aus Harmanno fenomenologine estetika
(Nastopka, 1971; Kubilius, 1971).
10