Table Of ContentMICHEL HOUEILEBECO
ŽEMĖLAPIS
IR
TERITORIJA
Iš prancūzų kalbos vertė
Dainius Gintalas
a
UDK 821.133.1-31 Versta iš: Michel Houellebecq. La carte et le
Ho-328 territoire. Flammarion, 2010
Cet ouvrage, publiė dans le cadre du programme d’aide a la
publication „Oscar Milosz“ bėnėficie du soutien de 1‘ Ambassade
de France en Lituanie et de Flnstitut franęais
Knygos leidimą remia Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Prancūzų
institutas (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti)
Kultūra
Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys
atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma
atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros rėmimo fondas
Michel Houellebecq.
ŽEMĖLAPIS IR TERITORIJA
Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas
Leidyklos redaktorė Lolita Petrašiūnaitė
Viršelio autorius Denisas Bezrukich
Tiražas 1700
Išleido:
kitos knygos
Vienybės g. 21, LT-51379 Kaunas
www.kitosknygos.lt
Spausdino:
„Spindulio“ spaustuvė
© Michel Houellebecq, 2010
www.spindulys.lt
© Dainius Gintalas, vertimas, 2013
© kitos knygos, 2013
ISBN 978-609-427-132-8
Pasauliui aš įkyrėjau,
jisai man - taip pat.
Karolis Orieanietis
Džefas Kunsas', ką tik atsikėlęs nuo krėslo, entuziastingai mosavo ran
komis. Priešais jį ant baltos odinės kanapos, kiek užklotos šilkiniu aude
klu, truputėlį sukumpęs sėdėjo Damienas Hirstas“ ir, rodės, ketino jam
prieštarauti; jo įraudęs veidas buvo paniuręs. Abu vyrai dėvėjo juodus
kostiumus, - tik Kunso buvo neryškiai juostuotas, - baltus marškinius
ir ryšėjo juodus kaklaraiščius. Tarp jųdviejų ant žemo staliuko stovėjo
pintinė su cukrumi konservuotais vaisiais, į kuriuos nei vienas, nei kitas
nekreipė nė menkiausio dėmesio. Hirstas gurkšnojo „Budweiser Light“.
Už jų pro didžiulį langą iki pat horizonto tolybių vėrėsi panorama su
išstypusiais daugiaaukščiais pastatais, panėšėjusiais į galybę susispietu
sių gigantiškų Babilono stačiakampių; naktis buvo šviesi, oras vaiskus.
Galėtum laisvai pamanyti, kad tai Kataras ar Dubajus, kambario dekorą
iš tiesų buvo įkvėpusi viena reklaminė viešbučio „Emyratai“ Abu Daby
je fotografija iš prabangaus vokiško žurnalo.
Džefo Kunso kakta lengvai švytėjo, Džedas teptuku ją patamsino
ir atsitraukė tris žingsnius. Su Kunsu jam aiškiai nesisekė. O perteikti
Hirstą iš esmės buvo lengva: galėjai jį pavaizduoti kaip brutalų ir cinišką
vyruką, mąstantį maždaug „šlamančiųjų turiu iki kaklo, tad man ant
* JeffKoons (g. 1955) - amerikiečių menininkas, neopoparto atstovas, mėgstantis žaisti
kičo stilistika. Beje, buvo susituokęs su garsiąja pornožvaigžde Cicciolina. (Čia ir toliau -
vertėjo pastabos.)
** Damien Hirst (g. 1965) - skandalingasis britų menininkas, dirbantis įvairiausiomis
technikomis, bet labiausiai žinomas dėl ekspresyviai ar šokiruojančiai kūriniams
panaudotų gyvūnų kūnų ar jų dalių.
7
Michel Houellebecq
visų nusišikt“, jį taip pat buvo galima pavaizduoti kaip maištingą meni
ninką (ir vėlgi turtingą), savo kūriniuose be atodairos vystantį kraupią
mirties temą; galiausiai jo pilnakraujam veide buvo kažkas gniuždančio,
tipiškai angliško, primenančio statistinį „Arsenalo“ faną. Žodžiu, skir
tingi bruožai galėjo puikiausiai sugulti į vientisą britų menininko - ti
pinio savo kartos atstovo - portretą. Tuo tarpu Kunsas, rodės, perteikė
kažką dviprasmiška, tarsi neįveikiamą prieštarą tarp išmanaus prekeivio
suktybės ir tikro asketo egzaltacijos. Jau trečią savaitę Džedas vis ban
dė pertapyti Kunso, pakilusio nuo krėslo ir entuziastingai mosuojančio
rankomis tarsi bandytų kažkuo įtikintini Hirstą, veido išraišką; tai pa
daryti buvo sunku, lyg reiktų nutapyti mormoną, kuriantį pornografiją.
Jis turėjo nemažai Kunso nuotraukų: vienose - tik jis, kitose - drau
ge su Romanu Abramovičiumi, Madona, Baraku Obama, Bono, Vore-
nu Bafetu, Bilu Geitsu... Deja, nė viena jų neperteikė Kunso asmenybės,
nepranoko to „Chevrolet“ kabrioletų pardavėjo įvaizdžio, kurį jis de
monstratyviai rodė pasauliui, - tai buvo apgailėtina. Beje, Džedas jau
seniai buvo nusivylęs fotografais, ypač didžiaisiais fotografais, siekian
čiais nuotraukose užfiksuoti visą tiesą apie savo modelius, iš tiesų, jie nė
velnio nieko neatskleidžia, įsitaiso priešais jus ir kažką kudakuodami
paleidžia į darbą fotoaparato mechanizmą, padaro keletą šimtų kadrų,
iš kurių paskui išsirenka ne pačius prasčiausius, - štai taip dirba visi
be išimties vadinamieji didieji fotografai, keletą tokių Džedas pažinojo
asmeniškai ir jautė jiems vien panieką, manydamas, kad jie nė kiek ne
kūrybiškesni nei fotoautomatai.
Virtuvėje, už keleto žingsnių nuo jo, sutratėjo vandens šildytuvas. Dže
das pastėręs sustingo. Jau buvo gruodžio 15 diena.
8
Prieš metus maždaug tuo pat metu tasai vandens šildytuvas lygiai taip
pat sutratėjo ir visiškai išsijungė. Po keleto valandų temperatūra dirbtu
vėje nukrito iki 3 °C. Jam pavyko truputėlį pamiegoti, tiksliau pasakius,
pasnausti, ir tai tik trumpomis atkarpėlėmis. Apie šeštą valandą ryto,
vos spėjęs apsiprausti - jis išnaudojo paskutinius šildytuvo talpykloje
buvusio karšto vandens litrus, - paskui užsikaitė kavos ir ėmė laukti
darbuotojo iš firmos „Santechnikos meistrai“ - šie pažadėjo iš pat anks
tyvo ryto ką nors atsiųsti.
Savo tinklalapyje „Santechnikos meistrai“ baudėsi „iškelti santech
niką į tikrąjį trečiojo tūkstantmečio lygį“; pirmiausia tegu teikiasi lai
ku atvykti, burbėjo Džedas sulaukęs vienuoliktos valandos, be perstojo
vaikštinėdamas po dirbtuvę, kad nesušaltų. Tądien jis darbavosi prie
tėvo portreto, kurį norėjo pavadinti „Architektas Žanas Pjeras Martenas
palieka savosios įmonės vadovo postą“, nukritus temperatūrai neišven
giamai paskutinysis dažų sluoksnis džius žymiai lėčiau. Kaip ir kiekvie
nais metais, per Kalėdas, iki kurių buvo likusios dvi savaitės, Džedas
ketino pavakarieniauti su tėvu, tad iki tol norėjo paveikslą pabaigti; bet
jei santechnikas greitu metu nepasirodys, visas reikalas nueis šuniui
ant uodegos. Nors, tiesą sakant, iš esmės tai neturėjo jokios reikšmės,
jis nesiruošė to paveikslo dovanoti, tiesiog norėjo jį parodyti; tad kodėl
jam staiga tai tapo taip svarbu? Greičiausiai šiuo akimirksniu jam tiesiog
nebelaikė nervai: vienu metu pradėjęs šešis paveikslus, jis kelis mėnesius
plūkėsi be jokios atvangos - tikra beprotystė.
9
Michel Houellebecq
Apie penkioliktą valandą jis nutarė dar kartą paskambinti „Santech
nikos meistrams“, tačiau linija kaip visada buvo užimta. Pagaliau šiek
tiek po devynioliktos valandos jam pavyko susisiekti; klientų aptarnavi
mo skyriaus darbuotoja pasiteisino tuo, kad dėl netikėtai užklupusių šal
čių labai padaugėjo skubių iškvietimų, tačiau prižadėjo būtinai ką nors
atsiųsti kitos dienos rytą. Džedas padėjo ragelį, paskui užsisakė kambarį
viešbuty „Mercure“ Ogiusto Blanki bulvare.
Kitą dieną jis ir vėl nenuilsdamas laukė santechniko iš „Santechni
kos meistrų“, taip pat - darbuotojo iš firmos „Šaunieji santechnikai“, su
kuria susisiekė belaukdamas pirmojo. „Šaunieji santechnikai“ reiškė pa
garbą „aukštosios santechnikos“ amato tradicijoms, tačiau atkakti laiku
irgi nesiteikė.
Paveiksle Džedo tėvas stovi ant pakylos su pakelta taure rankoje prie
šais pusšimtį savosios firmos darbuotojų ir skausmingai šypsosi. Atsis
veikinimo vakarėlis vyksta open space - didžiulėje trisdešimties metrų
ilgio, dvidešimties metrų pločio patalpoje baltomis sienomis, pro įsti
klintą stogą plūsta šviesa, viduje vienas šalia kito rikiuojasi informacinio
projektavimo postai ir stalai su dideliais vykdomų projektų maketais.
Dauguma dalyvių - jauni vyrukai kompiuterinių žiurkių fizionomijo
mis, jie - 3D dizaineriai. Šalia pakylos prie tėvo stovi trys keturiasdešim
tmečiai architektai. Atsižvelgiant į kompoziciją, pasiskolintą iš mažai ži
nomo Lorenco Loto* paveikslo, visi jie stengiasi nežiūrėti vieni kitiems į
akis, o bando sugauti tėvo žvilgsnį, todėl tampa aišku, kad kiekvienas jų
viliasi iš tėvo perimti įmonės vadovo postą. Šiek tiek virš susirinkusių
jų nukreiptas jo žvilgsnis nusako troškimą paskutinį kartą aplink save
suburti visą komandą, išreiškia pamatuotą tikėjimą firmos ateitimi, o
svarbiausia - begalinį liūdesį. Liūdesį paliekant įmonę, kurią įkūrė ir
* Lorenzo Lotto (1480-1557) - vienas originaliausių Renesanso epochos italų tapytojų, ap
dovanotų turtinga fantazija, sukūrusių psichologiškai gilaus, dinamiško portreto stilių.
10
