Table Of ContentVILNIAUS UNIVERSITETAS
Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA IR
LIETUVOS JĖZUITAI
Sudarė
LIUDAS JOVAIŠA
aidai mmii
VILNIAUS UNIVERSITETO
425-OSIOMS METINĖMS
FONTES HISTORIAE
UNIVERSITATIS
VILNENSiS
UDK 23/2S(474.5)(091)
Vi-169
Serijos „FONTES HISTORIAE UNIVERSITATIS V1LNENS1S“
redaktorių kolegija:
Jonas Boruta
Alfredas Bumblauskas
Birutė Butkevičienė
Mečislovas Jučas
Benediktas Juodka
Domas Kaunas
Romanas Plečkaitis
Vygintas Bronius Pšibilskis (koordinatorius)
Eugenija Ulčinaitė
Knygos leidimą parėmė
LR Kultūros ministerija,
LKMA
ISBN 9955-445-39-4
© Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002
© Liudas Jovaiša, sudarymas, 2002
© „Aidai“, 2002
TURINYS
Pastangos įsteigti Vilniaus universitetą (1565-1570) / 7
Karaliaus Stepono Batoro privilegijos Vilniaus universitetui / 19
Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui /31
Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai / 45
Pranciškaus Sunierio informacija apie naujai įsteigtą
Vilniaus kolegiją (1570) / 51
Kolegijos valdos ir jų našumas 1573 metais / 71
Vilniaus kolegijos privilegijų ir sutarčių sąrašas
(1574-1575 ir 1586 m.)/79
Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai (1569-1573)/95
Vilniaus akademijos rektoriai (1569)—1579—1773 / 127
Iš Vilniaus universiteto istorijos /191
Mokslinė pažanga Vilniaus akademijoje / 209
Lietuviškumo apraiškos Vilniaus akademijoje / 243
Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje / 269
Apie pirmąjį bandymą praplėsti
Vilniaus universitetą (1618-1623) / 303
Vilniaus akademija /317
18-jo amžiaus Lietuvos bruožai / 335
Teatras jėzuitų mokykloje / 389
Lietuvos jėzuitų provincijos pastatų planai / 407
Šv. Petro Kanizijaus reikšmė Lietuvai /413
Konstantino Sirvydo biografinės datos / 423
Konstantino Sirvydo asmuo ir reikšmė / 437
5
Sarbievijus Romoje / 467
Tėvo Andriaus Rudaminos pašaukimas į misijas / 489
Tėvą Andrių Rudaminą prisimenant / 497
Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia / 503
Sudarytojo pastabos /511
Santrumpų sąrašas /516
Rodyklės /518
Summary / 543
6
PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ
(1565-1570)
PASTANGOS ĮSTEIGTI UNIVERSITETĄ 1565 METAIS
Pastangos įsteigti jėzuitų tvarkomą universitetą 1565 metais buvo gry
nai oficialaus pobūdžio. Iniciatyva kilo iš nuncijaus Lenkijoje vyskupo
Giovanni Francesco Commendone; realizavimą turėjo perimti karalius
Žygimantas Augustas, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, tačiau įvai
rios nepalankios aplinkybės, kurias čia detaliai aptarsime, sukliudė planą
iš tiesų užbaigti.
Jau Ordino įkūrėjas šv. Ignacas galvojo apie Lenkiją ir Lietuvą ir
1549 m. paskyrė du jėzuitus, Mikalojų ‘Gaudamas’ ir Klaudijų Le Jay,
lydėti popiežiaus nuncijų, kuris tuo metu turėjo išvykti į šiuos kraštus.1
Tačiau apaštališkoji misija neįvyko. Po ketveriųmetų(1553 m. vasarą)
apaštališkasis protonotaras Marcantonio Maffei, vykdamas į Krokuvą,
į karaliaus Žygimanto Augusto ir Kotrynos Habsburgaitės vestuves,
sustojo Vienoje; ten jis susitiko su Petru Kanizijumi, savo iniciatyva
paraginusiu jį, be kita ko, paieškoti galimybių įkurti jėzuitų kolegijas
Lenkijoje ir Lietuvoje.2 Tačiau ši Vienos jėzuitų iniciatyva buvo gana
atsargiai priimta Ordino vadovybės Romoje: tuo metu nebuvo kam per
imti naujų kolegijų net tada, kai jos buvo siūlomos veltui.3 Tad pastan
gos ir toliau liko be dėmesio.
Pirmas į Lietuvą atvykus jėzuitas buvo Alonso Salmeron - vienas iš
pirmųjų šešių, susibūrusių apie Ignacą Lojolą Paryžiuje. Jis atvyko į
Vilnių, kur tuomet rezidavo karalius Žygimantas Augustas, 1555 m.
rudenį kaip popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano palydovas.4 Ne
1 Žr. Korevva, p. 11; H. D. Wojtyska, Papieshvo - Polska, 1548-J563,
Lublin 1977, p. 40-41.
2 Korewa, p. 18; Wojtyska, min. veik., p. 60-64.
3 Korevva, p. 18 ir p. 153, išn. 53-55.
4 Salmerono kelionės ir jo buvimo Vilniuje aplinkybes pateikė Korevva,
7
PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570)
palankiai susiklosčiusi Lippomano misijos pradžia - prie to, atrodo, le
miamai prisidėjo kunigaikštis Mikalojus Radvilas Juodasis, įtakingas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kancleris, Vilniaus vaivada ir drauge
„pagrindinė protestantizmo atrama Lietuvoje“5 - nedavė jėzuitui Salme-
rónui jokios galimybės pateikti karaliui idėją įsteigti jėzuitų kolegiją
arba derėtis dėl sąlygų, nors jis buvo ketinęs tai daryti ir būtų turėjęs
tam pakankamai laiko per ilgesnį nei keturios savaitės savo buvimą Vil
niuje. Jis sugebėjo aptarti tai tik su karaliaus sekretoriumi, „amigo nuest
ro“, ir pastarasis sumanymą įvertino ne tik kaip kupiną sunkumų, bet ir
kaip perdėm beviltišką.6
Vis dėlto jėzuitų draugų, kurie žavėjosi sėkminga naujo, daugeliu
požiūrių modernaus ordino veikla ir troško matyti savo šalyje kažką pa
našaus į tai, ką jėzuitai buvo įvykdę kitur, skaičius Lenkijoje ir Lietu
voje augo. Žymiausias lenkų rėmėjas buvo Stanislovas Hozijus, Vannés
vyskupas nuo 1551 m., kardinolas nuo 1561 m. ir vienas iš penkių lega
tų paskutiniame Tridento Susirinkimo etape.7 Jis pirmas įsteigė jėzuitų
kolegiją savo vyskupijoje (1565 Braunsberge). Juo pasekė Plocko vys-
5 Z. Ivinskis, „Die Entwicklung der Reformation in Litauen bis zum Er
scheinen der Jesuiten (1569)“, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte,
12(1967), p. 31.
6 „Assimismo hablando con un secretario del rey, amigo nuestro, sobre el
assunto de algún collegio en el reyno para ayuda de la religión, hallé no so
lamente diñcultad, como á mí me parecía, mas aun impossibilidad para ello,
stando las cosas como están; porque aquello poco che avía de religiones, en
gran parte se va deshaziendo y los nobles van occupando las rentas y bienes,
dissimulando á quien tocca corregir semejantes errores; immo las cosas van de
arte, que á los obispos no faltan señores temporales que se les atreven á tomar
les sus tierras y castillos, sin que se les pueda resistir ó contradezir por via de
razón ó justicia“, Salmeronas-Ignacui (Viena, 1556 sausio 1), EpistulaeP. Al-
phonsi SalmeroniSyl^ MHSItXXX)tM&xúú 1906,p. 133; plg. KoREWA.p. 163,
išn. 242. Korewa (p. 32) mano, kad „amigo nuestro“ buvo pavadintas Marty
nas Kromeris, karaliaus sekretorius 1544-1569 m.
7 Apie S. Hozijųypač žr. H. D. Wojtyska, Cardinal Hosius, Legate to the
Council offrent, Rome 1967.
p. 28-33 ir p. 160-164, išn. 174-251. Apie L. Lippomano misiją Lenkijoje žr.
Wojtyska, min. veik., p. 65-104.
8
PASTANGOS ĮSTEIGTI UNIVERSITETĄ 1565 METAIS
kūpąs, įsteigęs Pultusko kolegiją(1566). Vilniaus vyskupas Valerijonas
Protasevičius irgi norėjo, kad tas pat įvyktų ir Lietuvos sostinėje. 1564 m.
vasario 26 d. kitas jėzuitas, Baltazaras Hostounskis (Hastovimts)* atvy
kęs į Lenkiją nuncijaus G. F. Commendone palydoje, iš Varšuvos parašė
savo vyresniesiems Romoje, kad Vilniaus vyskupas mielai paprašytų
vertingų Jėzaus Draugijos paslaugų, bet kareiviai ir eretikai taip su-
žlugdę vyskupijos pajamas, kad pats vyskupas vos turėjęs ką valgyti.8
Ką tik minėtas nuncijus Giovanni Francesco Commendone buvo įsi
tikinęs, kad jėzuitų kolegija buvo geriausia priemonė katalikų tikėji
mui pagelbėti,9 ir vis iš naujo pateikinėjo šį projektą karaliui ir jo dvarui.
Kardinolo Hozijaus pastangos, kurios sėkmingai baigėsi 1564 metų ga
le (pirmieji jėzuitai į vyskupo rezidenciją Heilsberge (dab. Lidzbark)
atvyko 1564 m. lapkričio 1 d.10 11), iš tiesų labai sustiprino kitų sumanymų
perspektyvas. 1565 m. sausio 12 d. nuncijus galėjo pranešti iŠ Petrika-
vo kard. Boromiejui Romoje: derybos su karaliumi dėl jėzuitų kolegi
jos įsteigimo Vilniuje vyksta taip, kad Jo Didenybė paprašė jį parašyti
Ordino generolui Laynezui, siūlant jam labai patogius ir erdvius, kara
liui priklausančius rūmus Vilniuje, ir paprašyti jo atsiųsti visą profeso
rių personalą teologijos, filosofijos, matematikos ir kitų disciplinų fakul
tetams." Karaliaus pastangų sėkmė, nuncijaus nuomone, turėjo atnešti
didelę naudą visai šaliai (Lietuvai), kur, kaip jis rašė, nėra nei Švietimo
8 „11 R.mo de Vilna, anche lui si vorrebbe servir* della Compagnia, ma
tanto li soldati et li heretici hanno minato il vescobado, che quasi per sè stesso
non ha mangiar* del pane.. Hostounskis - Laynezui (Varšuva, 1564 vasario
26), Laimi Monumenta* VII (= MHSÌ, LUI), Matriti 1916, p. 601.
9 „...perché in vero io non veggo miglior rimedio di questo per aiutare la
religione catholica; et n*ho veduto in più luoghi il fratto, che fanno [i gesuiti]“,
Commendone - kard. Boromiejui (Petrikavas, 1565 sausio 12), I. Poggianus,
Epistolae et Orationes, IV, Romae 1758, p. 137.
10 KOREWA, p. 142.
11 „Hora, quanto a Vilna, è finalmente il negotio condotto tant*oltre, che
Sua Maestà mi ha detto, che io ne scriva al Padre Laynes, et gli offerisca in
quella città un luogo proprio di Sua Maestà molto commodo et grande, et lo
preghi a mandar qui un collegio intiero, ciò è lettore dì theologia, philosophia,
mathematica, et altre professioni inferiori“, Commendone - kard. Boromiejui,
(Petrikavas, 1565 sausio 12), Poggianus, min. veik., p. 137.
9
PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570)
įstaigų, nei tinkamų kunigų, o nedaugelis ten dirbančiųjų yra atkeliavę
iš Lenkijos, savo tėvynėje buvę beverčiai ir nei išsilavinę, nei moraliai
stiprūs.12 Todėl nuncijus prašo popiežiaus sekretoriaus kardinolo Bo-
romiejaus skubiai paraginti tėvą Laynezą priimtį šią iniciatyvą ir pa
siųsti gerus profesorius bei pamokslininkus, nes „Ši kolegija [taip jis ją
pavadino - P. R.] yra laikoma būsimu universitetu visai Lietuvai“.13
Kuomet laiškas maždaug po keturių savaičių pasiekė Romą, popie
žiaus kurija iškart informavo jėzuitų generalinį vikarą t. Pranciškų Borgi-
ją(t. Diego Laynezas 1565 m. sausio 19 d. mirė). Vasario 18 d. jau buvo
nutarta,14 popiežiui skubiai prašant, priimti pasiūlymą Vilniuje įsteigti
pilnutinę kolegiją su visais fakultetais, nors patys jėzuitai būtų linkę
atidėti sprendimą iki naujo generalinio vyresniojo rinkimų, kurie turė
jo įvykti birželio pabaigoje.15 Tačiau popiežius ir kardinolas Boromie-
12 „ii che succedendo potrà senza dubbio essere di grande aiuto a tutto quel
paese, il quale non ha nè lettere, nè preti, se non tolti di Polonia, et vi vanno
solamente coloro, che non hanno qui recapito, persone per lo più senza dottri
na et senza costumi...“, ten pat.
13 „V(ostra) S(ignoria) Illustrissima essorti il P. Laynes ad accettar quest’ im
presa, et a provedere di buoni lettori et predicatori, perchè quel collegio sarà
come una università di tutta la Lithuania“, ten pat.
14 „II re di Polonia pare si volti a voler abbracciar la Compagnia nostra da
serio, et per adesso si [ha] accettato l’assumpto de mandare un collegio intiero
in Vilna de tutte le facultà. V(ostra) R(everentia), che è stato lì, ci scriva che
gliene pare. Et non conviene publicar questa cosa, perché, come ci scrive il
nuncio, prima conviene fare et poi dire, acciò sapendolo alcuni heretici, che
stanno intorno il re, non si sforzino ad impedirlo. Voi dare un luogo suo gran
de che tiene In Vilna et murato. Non so se V(ostra) R(everentia) rilaverà visto,
o se si ricorderà di quello“, Borgija - Salmeronui (Roma, 1565 vasario 18),
Epistulae R Alphonsi Salmeronìs, II (= MHS1, XXXII), p. 7.
15 „Et perché 1’Ill.mo Borromeo non ci dette tempo d’aspettare la elettione
del nostro generale (qual serà piacendo a Iddio verso la fine del mese di Giug
no), scrivevo che anche serveriamo al serenissimo re quanto al collegio di Vil
na. . Borgija - Commendonei (Roma, 1565 gegužės 25), Sandus Franciscus
Borgia, III (-MHSI, XXXV), Matriti 1908, p. 806.-„7. ...Et in primis Vilnae
(quae caput est Lithuaniae) collegium plenum, in quo studiorum esset univer-
sitas, suis expensis [rex] erigere, aedificiis et redditibus assignatis, volebat et
suum nobis desiderium per nuncii litteras exponi. Cum autem summus ponti-
fex regi satisfaciendum censeret, suscepta est provincia: et si res necessariae
10
PASTANGOS (STEIGTI UNIVERSITETĄ 1565 METAIS
jus manė kitaip, nes - kaip stengėsi parodyti nuncijus - būta rimto
pavojaus, kad dignitoriai eretikai iš karaliaus aplinkos bet kokiais bū
dais stengsis planą sužlugdyti.16 Tiksliai nežinoma, kaip reikalai klos
tėsi sekančiais mėnesiais. Tačiau 1565 m. birželio 9 d. Pr. Borgija para
šė kard. Hozijui, kad buvo nutarta tuo tarpu, bent jau šiems metams,
atsisakyti personalo kolegijai siuntimo.17
Taigi mums kyla klausimas: kaip nutiko, kad universiteto Lietuvoje
steigimas, taip energingai skatintas Commendonės, nepaisant to, tuomet
visiškai sustojo per tokį trumpą laiką, ir kad paskutinysis Jogailaitis
(karalius Žygimantas Augustas) praleido galimybę įsteigti mokslo ir
mokymo įstaigą savo tėvoninei žemei, kaip dinastijos pradininkas Jo
gaila buvo padaręs Lenkijai atkurdamas Krokuvos universitetą (1400)?
Pagrindinė šios nesėkmės priežastis turbūt ta, kad nuncijus Commen-
done, varomoji viso sumanymo jėga, tuomet laukė savo atšaukimo ir
1565 m. lapkritį paliko Lenkiją. Karaliaus veiksmų laisvė buvo smar
kiai ribojama pirmiausia Lietuvos senatorių, kurių didžioji dalis buvo
nekatalikai;18 jam ypač trukdė galingas Vilniaus vaivada, be kurio suti
kimo universiteto sostinėje įsteigimas buvo vargiai įmanomas. Be to,
1565 m. pavasarį Vilniuje prieš karalių kilo atviras maištas, pasibaigęs
karaliaus pilies užėmimu.19 Netrukus po to (1565 m. gegužės 29 d.)
hoc vere praeparentur, versus autumnum collegium esse mittendum recepi
mus“, „Commentariola rerum memoria dignarum in Societate nostra ab anno
1564: anno 1565“, Polanci complementa, II (= MHSI, LIV), Matriti 1917,
p. 643. Žr. taip pat žemiau, išn. 19.
16 Žr. aukščiau, išn. 14.
17 „Certe a collegio Vilnam mittendo supersedendum est hoc anno saltem.
Pultoviam interim mittendum brevi spero, cum Plocensi episcopo sit a P(atre)
N(ostro) generali, piae memoriae, promissum. Unde eius successori, simul at
que electus erit, in memoriam reducemus“, Borgija - Hozijui (Roma, 1565
birželio 9), Sanctus Franciscus Borgia, III (= MHSI, XXXV), p. 819. Taip pat
žr. žemiau, išn. 19.
18 1569 m. mažiausiai 15 iš visų 25 ‘pasaulietinių’ Lietuvos senatorių buvo
protestantai, tarp jų penki vaivados iš dešimties ir septyni iš dešimties kašte
lionai. Plg. Kosman, p. 48.
19 Apie tai ir kita žr. 1565 m. pabaigoje ar 1566 m. pradžioje visai Jėzaus
Draugijai Ordino generalinio sekretoriaus tėvo J. de Polanco išsiuntinėtą ap-
11
