Table Of ContentERNEST
GELLNER
TAUTOS
IR
NACIONALIZMAS
ERNEST
GELLNER
TAUTOS
IR
NACIONALIZMAS
Iš anglų kalbos vertė
KĘSTUTIS RASTENIS
VILNIUS
pradai
1996
UDK 323:14
Ge-179
Vergta iš:
Gellner E. Nation s and Nationalism. — Oxford:
Blackwell Publishers, 1993.
Copyright © Emest Gellner 1983
This edition is published with the support
of the Central European University Press (Budapest)
and the Open Society Fund-Lithuania
Knygos leidimą finansavo
Atviros Lietuvos fondas
ir Vidurio Europos universiteto leidykla Budapešte
Viršelyje -
F. Goya'os litografija „Kokia narsa!"
© Vertimas į lietuvių kalbą -
Kęstučio Rastenio, 1996
© Pabaigos žodis -
ISSN 1392-1673 Algimanto Valantiejaus, 1996
ISBN 9986-405-63-7 © Maketas - „Pradų" leidyklos, 1996
TURINYS
Leidėjo pratarmė.....................................................................7
Padėkos žodis..........................................................................9
1. APIBRĖŽIMAI...............................................................13
Valstybė ir tauta.......................................................16
Tauta...........................................................................,<2(J
2. AGRARINĖS VISUOMENĖS KULTŪRA................24
Raštingosios agrarinės politinės visuomenės
valdžia ir kultūra..................................................25
Kultūra..........................................................................29
Agrarinės visuomenės valstybė .............................32
Agrarinių valdovų įvairovė....................................33
3. INDUSTRINĖ VISUOMENĖ......................................40
Nuolat auganti visuomenė......................................47
Socialinė genetika......................................................55
Visuotinės aukštosios kultūros amžius................65
4. PERĖJIMAS Į NACIONALIZMO AMŽIŲ.............70
Pastaba apie nacionalizmo silpnumą...................76
Laukinės ir sodo kultūros......................................86
5
5. KAS YRA TAUTA?...................................................^91
Tikro nacionalizmo kelias niekad nebuvo lygias 99
6. INDUSTRINĖS VISUOMENĖS SOCIALINĖ EN
TROPIJA IR LYGYBĖ.............................................106
Entropijos kliūtys....................................................108
Skilimai ir barjerai..................................................122
Požiūrių įvairovė.....................................................124
7. NACIONALIZMŲ TIPAI.........................................143
Nacionalistinio patyrimo įvairovė......................vi57
Diasporos nacionalizmas.......................................163
8. NACIONALIZMO ATEITIS.....................................175
Industrinė kultūra — viena ar daug?...............182
9. NACIONALIZMAS IR IDEOLOGIJA....................193
Ką į Niurnbergą?....................................................203
Viena tauta, viena valstybė..................................209
10. IŠVADOS....................................................................212
Kas nebuvo pasakyta.............................................213
Santrauka............................................................................216
Rinktinė bibliografija.........................................................222
A. Valantiejus. Emest Gellner - nacionalizmo teore
tikas ...............................................................................225
Rodyklė.............................................................................234
6
LEIDĖJO PRATARMĖ
Yra daug nežinojimo pavidalų, ir visi jie pavojingi. XIX
ir XX a. svarbiausia mūsų pastanga buvo išsilaisvinti iš tra
dicijos bei prietarų, aiškinant didžiuosius klausimus, ir iš
klaidų, aiškinant smulkesnius, sudarančius pirmuosius, iš nau
jo apibrėžti pažinimo sritis ir sukurti kiekvienoje iš jų savitą,
jai būdingą metodą, tinkamą jai plėtoti. Laimėjimai buvo tie
siog nesuskaičiuojami, bet ir neatsiėję veltui. Kadangi kiek
vienas naujas pažinimo dalykas plėtojo specialų profesinį žo
dyną, įgalinantį greitai ir tiksliai naudotis jo bendruoju, greitai
augančiu idėjų ir atradimų fondu, ir ėmė reikalauti, kad to
dalyko specialistai būtų vis kvalifikuotesni, o jų tyrinėjimai -
vis nuodugnesni, tai mokslininkus jų pačių erudicija atribojo
ne tik apskritai nuo didžiosios žmonijos dalies, bet ir nuo
kitų mokslo sričių ir netgi nuo savosios srities kitų šakų
tyrinėtojų atradimų. Toks atsiribojimas sumažina ne tik jų
darbų naudingumą, bet ir patikimumą, nes jie visas savo
jėgas eikvoja vien šalindami mažus trūkumus, taip trikdan
čiai akivaizdžius kolegoms profesionalams iš gretimo sklype
lio, užuot vengę kitų, gal daug didesnių ir grėsmingesnių,
matomų iš tolesnio, tinkamesnio taško. Marcas Blochas pa
stebėjo vieną daugelio istorikų pažiūrų prieštaravimą: „Jei rei
kia išsiaiškinti, ar kokio nors žmonių poelgio arba veiksmo
7
būta, ar nebūta iš tikrųjų, jie privalo būti uolūs. Jei jie per
eina prie šio veiksmo ar poelgio priežasčių tyrinėjimo, tenki
nasi gryniausia regimybe, paprastai grindžiama kuria nors
viena iš tų įprastinės lėkštos psichologijos taisyklių, kurios
nėra nei teisingesnės, nei klaidingesnės negu joms priešingo
sios." Istorikas, žvilgterėjęs pro tvorą į kaimynų daržą, mato,
kad, tarkim, literatūrologai ar sociologai lygiai tokie pat pa
tenkinti savimi remiasi istorinėmis banalybėmis, naiviomis,
pernelyg supaprastintomis ir atgyvenusiomis.
Knygų serija „Nauji žvilgsniai į praeitį" nėra reakcija
prieš specializaciją- tai būtų vien romantiškas nesusiprati
mas, - bet mėginimas su ja susitarti. Savaime suprantama,
šios serijos autoriai yra specialistai, o jų mintys ir išvados
remiasi žinomais profesionaliais skirtingų sričių ir įvairių lai
kotarpių tyrinėjimais. Čia jie, kiek tai įmanoma, išsilaisvins
iš įprastinių ir būtinų savo dalyko, vietos ir laikotarpio ap
ribojimų, kad problemas svarstytų tiesiog kaip problemas, o
ne kaip „istoriją", „politiką" ar „ekonomiką". Jie rašys spe
cialistams, nes dabar visi esame specialistai, ir mėgėjams, nes
dabar visi esame mėgėjai.
Tokį tikslą keliančiai serijai pradėti nerastume tinkames
nio autoriaus už Ernestą Gellnerį ir tinkamesnio objekto už
nacionalizmą, kurio galia formuojant ir pertvarkant šiuolaiki
nį pasaulį yra tokia akivaizdi, tačiau kuris vis dėlto tebėra
neprieinamai svetimas ir nesuprantamas tiems, kurie nėra jo
užvaldyti. Aiškus keleto sričių - filosofijos, sociologijos, inte
lektualinės istorijos ir socialinės antropologijos, kurios čia ypač
iškilios, - šaltinių išmanymas ir lėmė tai, kad Gellneris pa
siūlė tokį nacionalizmo aiškinimą, kokio iki šiol nebuvo su
manęs nė vienas atskiros srities žinovas, ir kuris nacionaliz
mą pirmą kartą daro istoriškai ir žmogiškai suprantamą.
R. I. Moore
8
