Morfologija, sintaksė ir skyryba

27 Pages·8.701 MB·Lithuanian

by  Bražienė Nijolė, Ramaneckienė Irena.

Nijole BroZiene
lreno Romoneckien6
tt|0Rr0r0GtfA
I
Slt{TAl$E ir
Sl(Y
Leidinys orientuotas i savaranki5kai pratyboms ar
egzaminui besirengianti dieninio ir neakivaizdinio skyriaus
studentq.
Neturima tikslo glaustai aptarti visas morfologijos ir
sintaks6s temas. Sios mokymo(si) priemonds paskirtis:
*
Pad6ti prisiminti pamir5t4 informacijq, kuri tikrai svarbi
nagrin6lant ZodZius kalbos dalimis, skaidant juos
reik6mindmis ZodZio dalimis ir darybi5kai; aptariant sakinj ir
ai6kinant skyrybq, nagrindjant sakinio dalimis.
*
lsp6ti studentq, apsaugoti jj nuo galimq 2odlio ar
sakinio nagrindjimo klaidq.
*
Duoti 2od2ir1i sakiniq nagrin6jimo pavyzdZiq.
Leidinio pabaigoje pateikta sakiniq absolventams, kad
Sie gal6tq orientuotis, ko i5 jq bus reikalaujama per kvalifikacini
lietuviq kalbos egzamin4.
Mokymo(si) priemon6 pravers ir abiturientams,
besirengiantiems laikyti stojam4ji egzaminq (testd i SU
Pedagogikos fakultetq ir ne tik iji.
Leidinys turetq b0ti nebloga atrama lietuviq kalbos
molqtojui, korepetitoriui.
Morfolog ijos (iodliq nagri ndjimas kal bos dal mis,
i
ZodZiq sandaros nagrin6jimas, darybin6 ZodZiq analize)
skyriaus autord - N. BraZien6, sintaks6s ir skyrybos, sintaksinio
sakiniq nagrin6jimo - l. Ramaneckien6.
-3-
MORFOLOGIJA
2, Budvardis
Naqrin6iimo Planas
Morfoloqiia - gramatikos skyrius, kuris nagrin6ja:
1. Kalbos dalis.
1) kalbos dalis ir jq kaitybq, 2. R05is (paprastasis, lvardZiuotinis)'
2) lodliq sandarq, 3. Gimin6 (vyriSkoji, moteriskoji, bevard6).
3) ZodZiq darybq. 4. Linksniuotd.
5, Skaidius ir linksnis.
I. 2ODLIU NAGRINEJIMAS KALBOS DALIMIS 6, Laipsnis.
1. Daiktavardis Laipsniai:
Naqrineiimo planas 1. Nelyginamasis laipsnis: ramus, maZa, graZd.
1. Kalbos dalis. z. Au[slesnysis laipsnis: ramesnis, maZesnd, graZiafi,
2. Skyrius (tikrinis, bendrinis). 3. Aukdt6lesnysis laipsnis: ram6lesnis, ma2dlesn6, graZdliaff.
3. Gimin6 (vyri5koji, moteri5koji). 4.Auk5diausiisis laipsnis: ramiausias, maZiausia, graZi6usia.
4. Linksniuot6. 5. Visq auk56iausiasis laipsnis: visq ramiausias, visq maiiausia,
5. Skaiiius ir linksnis. vlsq grazlausla.
Pastaba. Nelaipsniuojami:
Linksniuotes GalInds PaWzdzial 1) didZioji dalis lll linksniuot6s bldvardZiq, 2) visi sudurtiniai
vns. varo. vns. Ktlm. b0dvardZiai,3) skaitvardinds kilmds (dvejopas, trejopas ...)
budvardZiai.
darbas - darbe
(i)as kelias - kelio Linksniuotes VyriSkosios ir moteriSkosios PaWZdZiai
ic - (i) o medis - med2io giminds vns. vard, galunds
ys buryg - burjs -as,-a mielggr miele
- (i) as, - (i)a zalias. Zalia
mieriausia; mieliausia I auksaiausioio
tl os Dteva - Drevos darliausEg-.dailiauslg- | lai ps nio bn dv
girta
(i)a (i) os - girjes
marti - mardjqs tl -us,-i daiUg, daili
I surqg, suri
A saul6 - saul6s
l didel!s] didelq
ill -ts uonts - uonres -ts,-l did19 didi
Salis auksinjg, auksinq
- Salies didesni!, didesne I aukitesniojo
mielesnis, mielesne I laipsnio budv.
IV -us - aus lietus - lietaus dailesnis, dailesng I
medus - medaus lsiZiurdkite, kaiP isiddmdti,b0dvardZiq linksniuotes:
ill
b@@G
-uo - ens akmuo - akm6n-s u @0'
-e - ers d. uK-ti-e - dul(Iers @
-4 -5-
3. Skaitvardis 4. lvardis
Naorin6iimo planas Naorin6iimo Planas
1. Kalbos dalis. 1. Kalbos dalis.
2. Skyrius ir poskyris. 2. Skyrius.
3, Gimin6, skaidius. linksnis 3. Gimind. | .7"; rrr;
Iei skaitvardis kaitomas). 4. Skaidius. I
5, Linksnis.
Skyriai pagal Poskyriai Pavyzdziai
reikdmg Skyriai lvardZiai
1. Asmeniniai a5, tu, jis, .ii, mes, jis, jie, jos, tamsta
Kiekiniai pagrindiniai vienas, du, keturi, desimt,
vienuolika, dvideSimt,
Sangrqzinis savgs
Simtas, milijonas ...
Savybiniai manas, - a manasis, - oji mani5kis, - 6
kuopiniai dveietas, treietas, tavas, - a tavasis, - oji taviskis, - d
septynetas, astuonetas, savas, - a savasis, - oji savi5kis, - d
m0siskis, - e
uvvyt |lttct>, ...
jisiSkis, - e
dauginiai vieneri, dveji, treji, ketveri,
Parodomieji Sioks, Siokia tas pats, ta Pati
septyneri, devyneri ... toks, tokia toks pat
tokia pati
trupmeniniai viena antroji, penkios sitas, Sita Sitoks, Sitokia Sitoks pat
dvyliktosios, pusantro, Sitokia pati
pussesto... anas, ana anoks, anoKia
Kelintiniai paprastieji pirmas, antras, devintas, Paiymimieji kitas vtsas kiekvienas nteKas joks paIS
vienuoliktas, dvideSimtas, kitoks visoks ne
kitkas vienas
trisdeSimtas...
jvardZiuotiniai pirmasis, pirmoji, penktasis, 6. Klausiamieji ir kas. kuris, katras, koks, keli, kelintas..
santykiniai kuri. katra, kokia, kelios, kelinta ..
penktoji ...
NeZymimieji 1)kaZ-: kaikas, kaikoks, kaikuris, ...
kaiin: kaiin kas, kaZin koks' kaZin kuris "
2) kai : kai kas, kai koks, kai kuris ..
3) bet : bet kas, bet koks, bet kuris ..
4) nors : kas nors, koks nors, kuris nors . .
_ q r19..-La9.I'9-beqj kurrs ngf(uris,l<oks--!g kqks-
Sis tas, Sioks toks
keli, keliolika
-6-
5. Veiksmaiodis Neasmenuojamos veiksmaiodiio formos
Nagrin6iimo planas 6. Dalwis
1, Kalbos dalis. Naqrineiimo planas
2. Asmenuote. 1 , VeiksmaZodZio forma (dalyvis).
3, Nuosaka, laikas, skaidius, asmuo. 2. Ru5is.
3. Laikas.
Pastabos.' 1. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau 4. Gimin6. skaidius. linksnis.
nenagrin6jama.
2. Jei veiksmaZodis sangrqZinis ar beasmenis, tai Paslaba. Jei dalyvis turi sangrqiing ar ivard:iuotine formq,
ftE|-
nurodoma pried asmenuote. tai irgi nurodoma kalbant apie
Asmenuotds Esamojo Iaiko lll Pavyzdiiai Dalyviq rlsys Laikas Priesagos ir gallnds Pavyzd2iai
asmens galinds
.2 .\r'...1. ..\rn
Veikiamieji Esamasis - ast(- anl st). - anl iemEd(6u-nfifisl
l
ein@, nesA, ved@ laikas -, ^rla!-{utnnan tl
_l-,. .:l.s.\-.l r InrEl), - .2I.n\Eru il'-y-\-r.il-l-s:-^lF(. ryInr|!s|),
tl -l Ziurfi, girdfi, tytfi rylnr[J
ill -o skaitEl, rasEl, stat@ Bitasis kar Fe-q,-Gn 6i@l roidbfl
rain isiclemefi vcikqmainr asmenuoles: tinis laikas
rtl
@x tl ill .i--r-----.l .i-\/\r'1
0 @ B0tasis - oavFg, - oavusLLl r^a?u\t-o_a_v--t1est.
^.:_:--i
daZninis rauoavuslll
Nuosakos Laikai Asmenys laikas
Tiesiogind Esamasis Turi vrls. ir dgs., Busimasis -6(iE,-3(i)6frr[ raus )tast.
Butasis kartinis visus asmenis | ^ it.^^ areiiiiffiU
B0tasis daZninis
B0simasis Neveikia- Esamasis - mlasl, - mBl . _ra4u./\n_amtasl
mieji t^:t.^^ raunam lal
Tariamoji Laikq Turi vns. ir dgs.,
Aa- A^_
neturi visus asmenis B0tasis - rESt, - rBl raur |aq, raurla
laikas
Liepiamoji Turi 3 asmenis:
A^a\- Aaz':
raSyk, ra5ykime, ra5ykite B0simasis - ^str'\m Eq, - ^srr'm\ B-l rausrmlg9l, rausrml-4
-
laikas
GeidZiamoji Turi vienq asmenj: tera5o,
ii\ ?a\_ A7a\- Aii..
tegu ra5o, tegul ra5o Reikiamybds - unlqq, - unlal rau n l4gl, rauln -lql
-
7, Pusdalwis 8. Prieveiksmis
Naqrineiimo planas Naqrin6iimo planas
1. VeiksmaZodZio forma (pusdalyvis). 1, Kalbos dalis.
2. Gimin6. 2. Skyrius (pagal reikSmg ir pagal kilmg),
3. Skaidius. 3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).
Pastaha. Jei pusdalyvis yra sangrqiinis, nurodoma prieS Skyriai pagal rcikimq
gimine. 1. Budo (kaip ? kokiu budu ?).
2, Kiekvbes (kiek ? kiek kartq ? keliese ?).
Veiksma2odZio Laikai Priesagos PaWzd2iai 3, Vietos (kur ? i5 kur ?).
forma ir galUnds 4. Laiko (kada ? kuomet ? kuriuo laiku ? nuo kada ? iki
kada ? kelintq kartq ? kaip daZnai ?)
Pusdalyvis - -oi"a'-m tast. -t-al ,g+4R^\-,.Ki-trr.i'+-\ r:gftgegTqj- 5. Prieiasties (koddl ? ddl kurios priezasties vyksta
/i'.\ r-- pg
- oamu, -tosl drrbdam[!1, orrDoam veiksmas ?)
--
6, Linkm6s (rodo veiksmo, vietos, budo, laiko kitimq.
Priesagos: -th', -6F
).
8. Padalwis
Naqrineiimo planas SRWiai pagal kilme
1, VeiksmaZodZio forma (padalyvis). 1. Budvardiniai (priesagos: i lit6i, -!n l.
2. Laikas. 2. Daiktavardiniai.
3. Skaitvardiniai,
Pastaba. Jei padalyvis turi sangreiine formq, nurodoma 4.lvardiniai (priesagos: 16I, -68, -66i, -€n, -Iil.
prieS laikq. 5. MiSrios darybos (suddtiniai ir suaugtiniai).
VeiksmaZodZio Laikai Priesagos Pavyzdaiai Laipsniai
forma Bldvardin6s kilmds prieveiksmiai su priesaga - (i)ai
...:.1-=-z--.: laipsniuojami.
Padalyvis Esamasis - anl orroanl 1. Nelyginamasis laipsnis: gerai, graZiai.
laikas - int tylint laipsnis:
2. Auk5tesnysis geriau, graZiau.
.+.^
3.AukSt6lesnysislaipsnis: ger6liau,gra26liau.
B[tasis kar- - us, - (r) us orrDus, ^ra,s.(.r),u^s 4.AukSdiausiasislaipsnis: geriausiai,graZiausiai.
tinis laikas 5. Visq aukSdiausiasis laipsnis: aiSkiq aiSkiausiai, tikrq
.1,..\,,.. +-a\ /\ -^ /,,'\,^ tikriausiai, ramiq ramiausiai; kuo puikiausiai, pervis baldiausiai, uZvis
B0tasis - oavus drrboavus. rasvoavus
baldiausiai.
daZninis
laikas
l. Daiktavardiniai prieveiksmiai yra pana5[s daiktavardZius,
I
+^..../ .- bet skiriasi nuo jq bent viena siq ypatybirl:
Bisimasis - s0)anr drrbs(r)ant, -ra^s^y.s.0.).a,.n\l
1) neturi gal0nds 6i6j, GRFO,
laikas
- ll
-
2) neiprastomis senovin6mis vielininkq gallndmis, kurios 10. Junqtukas
virto prieiagomis (rudeni6p, namG, 5alii1, Naqrineiimo planas
3) daiktavardZiui nebOdingu kamienu (strimgalviais, 1. Kalbos dalis.
pagaugais, galvotrIkdiais), 2,Skyriai: sujungiamieji,
prijungiamieji.
It. Nepainioti aukStesniojo laipsnio prieveiksmiq su bevardes
gimin6s auk5tesnioio laipsnio budvardZiais. Jungtukq skyriai
Plg.: Siandien yra Sildiau negu vakar (b0dv. SiTta Sujungiamieji Prijungiamieji
aukStesniojo laipsnio forma, sakinyje eina sudurtinio tarinio vardine
dalimi). Jis rengiasi Sildiau negu a5 (priev Siltai auk5tesniojo laipsnio ar, arba (skiriamieji), ler, Jergu, Jog,
forma, sakinyje eina bldo aplinkybe). o, bet, tadiau (prie5inamieji), nes, nors,
ir, bei (sudedamieji), kad, kai, kadangi ..
toddl, tad (paremiamieli).
9, Prielinksnis
Naqrindiimo Planas Jungia: 1) vienarOSes Jungia tik sakinius.
1. Kalbos dalis. sakinio dalis,
2. Skyrius pagal kilmg (senybinis, naujybinis). 2) sakinius.
3. Skyrius pagal vartojimq: kilmininko,
galininko,
lnagininko.
Nauiybiniai prielinksniai nuo prieveiksmiq skiriasi tuo, kad
yra vartojami su linksniais ir !!!-dggge su iais atsako i sakinio
daliq klausimus. Tuo tarpu prieveiksmiai i tuos klausimus atsako
patys vieni, t.y. eina sakinio dalimis. Plg.:
Prielinksnis Prieveiksmis
Salia namo auga klevas. (Kur Salia auga klevas. (Kur auga c
auga?-Salianamo.) - Salia.)
Rqstas buvo permestas skersai Rqstas buvo permestas sker-
griovio. (Kaip buvo permestas ? sai, (Kaip buvo permestas ?
- skersai griovio.) - skersai.)
- tz -
- lJ -
2oo2tt1 sAN DARos NAG Rr N Eur nnns Saknies batsi.t Raitq gali tur6ti:
1) to paties iodiio formos (iglisti, igrysta; vegti' vagia);
atos paiios Saknies iodZiai (k!lti, pokylis, kglnas; l42ti'
Sutartiniai Zenklai:
llZis; llkti, palaikai, liekana .,.).
Balsiq kaita b0na kiekvbine (Zgti, Zgs, gyti, gis) irXg&lj]lll
Saknis
E (nesti, nasta).
gallnd
pnesaga
2. Kartais kinta ir Saknies priebalsis. Toks kitimas vadinamas
prieSddlis kaita.
$aknies oalo priebalsiu A.
o sangrqZos dalelytd d > (virtes) s: vedd - vesti
intarpas > s:
sudurtiniq 2odZiq jungiamasis balsis tt > d: mmeatted -- .mm..ea-=setilau
jspraustiniai Saknies priebalsiai o> d2: hedis - mediio ir t.t.
j, v, n pabraukiami
Pastaba. NepakitusiE Sakni daZniausiai turi veiksmaZodZiq
kamienas
b[tojo kartinio laiko tre6iasis asmuo.
(i) mink5tumo Zenklas parodo kamieno priebalsio
3. Gali visai i5nykti Saklies galo priebalsiai ! ir d:
mink5tum4, tod6l jis paliekamas suskliaustas prie kamieno.
kryk5t@- krykSii, drumst@- druqsii
Minkstumo Zenklo nepainioti su I pvz., akE ir ak(i)8. .Minkstumo gruzd@- gruzti, grimzdq- grimzti.
Zenklas bIna po priebalsio prieS uZpakalinds eil6s balsius, Zymimus
Siomis raiddmis: a, q, o, u, q, u.
4. lwksta priebalsiq sankaita, t.y. metateze.
Saknies gale pried priebalses ra5omos samplaikos ks, k5,
Nagrin6jimq reikSmin6mis ZodZio dalimis geriausia prad6ti
gz, o prie5 balses - sk, 5k, zg, Zg:
nuo Saknies ir gal[n6s. 92,
drdksti - dreskia, brdGti - brd5ko,
d2ergfii - dier/gia, megTti - me2ga.
I. SAKNIS
5. Kartais po Saknies priei galung gali atsirasti i96ggl!g!3i
Saknis - pagrindin6 ZodZio sudedamoji dalis, apib0dinanti
oriebalsiai i, v, n:
leksini ZodZio pagrind4. Prie jos i5 abiejq pusit.l jungiami ZodZiq --.. i-'
butl - buva, ouvo;
darybos ir kaitybos afiksai. Saknis yra bendra visq gimiliSkq Zodiiq 4. -/:\
em - ^e rla, elo.
dalis. tod6l ii ir randama lvqinant qiminiSkus ZodZius: sauld, pasaulis, Jei dviskiemenio v-eiksmaZodZio Saknis baigiasi dvibalsiu
fiietas,.. :'r--i.r iuos reikia [arinktl kuo trumpesnius: susiiiikimas - gg, tai esamajame laike prieS gallng atsiranda n (bliaUti - bliauna;
-n>n Kosr. nnktrs. griaUti - grjAUna), o bltojo kartinio laiko Saknyje - ov (bliov6' griovd)...
Saknis qali kisti; Pastaba; Sakni gali sudaryti ir vienas priebalsis: Gs, ?o,
^ ^
6?!ni9+1 .a DtsaiZqn iakuasitiaai: fkiDinitaa, S(ailkdn;i eGs bitail,s ifsi.E Tieo,k sf ikioiti,m afisii avasd, inffai'mriass; 5is, jis, 5uo ...
grne, garnrou,
-15-
- t+-
Bltina atkreipti ddmesi jtuos veiksmaiodZius, kuriq
II. INTARPAS
bendraties Saknys baigiasi priebalsiais s, 5, z, i. Prie tokios Saknies
Garsai n ir m, lsiterpg i veiksmaiodiiu esamoio laiko priddjus busimojo laiko pr-ie6sa-g q+ -G - , iwksta- Gprie'balsiq susiliejimas:
ves - ti + ?6te
!q@j, vadinami intarpais. +-e- + GS-G
nes-ti
Intarpas randamas lyginant veiksmaiodiiu paqrindiniu -e- -+ Gs-G
vez-ti +
formu Saknis: -6- -+ fiS-G
zyz-ti +
Sorukti. soru(Dka. soruko.
-..r-^--....<.
Busti- but6tda. budo.
<bn""ro:-u... s--n=t(-n. oa. s+ntoo. 3. Lie'o i/afam ozs-io?s\ nuosakos vienaskaitos ll asmuo:
^a
erK- nesK. rauK.
Ges^vt'zi-,.- --=g+ve,v @da, gedo.
Kai bendraties Saknis baigiasi priebalsiais k, g, tai, priddjus
Prie5 Saknies priebalsius b, p intarpas n vjrsta m: liepiamosios nuosak.o.s.+ \-pn-rieK.asa?-gs q >-? - , iyyksta pligbalsiq susiliejimas:
reK-tr lJ2(li-+reA
laptr, ta(D) pa, tapo. bdg-ti+ -3- + 6e!?--otiR'
r":\.. rr''<- i-
LrpU, I qID pa, Ipo.
jt:ir.. i-:-^- -i-,\
ntDlt. Ktfin oa. Ktoo.
<u'u_'oi_ .., -o"u:< (-D-- oa, -o'iu--Do. 4. Visu. .l aikuj- \o adalvviai: ,a\,2\ . ^...,..-\
Deganr, Degus, Degoavus, Degs(r)anr.
5. B[din-iai: neSG, oegG, nesiinii, b6gii6;.
IIt. GALUNE
. prj"l"jF.l"!Ser5i, gerlh, toli namG, nam6,
GalunQ turi tik linksniuojami ir asmenuojami 2odiiai, Norint ^6.y$i
vakar6D, tAiD, niekfii, t6ri, visSZii.
nesuklysti, b[tina Zodi kaityti, nes gal0nds kartais esti ilgos:
serliEjil baigtlurnel
gerlrlM baigtEm6mdl
IV. PRIESAGA
gerlleGmdi baigtlUfdl
gerIuosiu-osA baigtlum6iel .
Priesaoa - lai iod2io kamieno dhlis, kuri eina po Saknies:
sodaisSodff;pasodfio.
Norint rasti veiksmaZodZio gal0ng, reikia asmenuoti bdtinai
to paties laiko ar nuosakos formas. Jokiu b0du neperSokti j kitq
1. Priesagq turi visi !9 iedllq linksniaiar asmenys: vidJiys,
laikq.
viddiio,vidfi iuil.;'u"rd6i-zu,-v"ra&ai,ves6ho,u"rdilore...
Yralodlitlbe d;bai, Gkiri 66G...
salUniq:
lSimti sudaro V linksniuot6s daiktavardZiai ir veikiamosios
r05ies vyriSkosios gimin6s dalyviai, vienaskaitos vardininke neturi
Gal0niq neturi, baioiasi priesaqomis:
Dflesaoos:
1. Veiks,,m .\a^ Z-.o.-di^Z iu. rb.-e:\n^ dr-a..t.iv?s}:
etlt, neslt, Deglt, raulr ...
2. Blsimoio laiko lll asmens veiksmaZodZiai: .s.e.-s. ntu-ol
..\^ r-.^ ^^ rastasl
ets, Degs, Iaus... _-_i:
raslesl
't1
-
16 -
2. Priesago_s galo priebalpis t prieS mink5tumq Zenklq gali
virsti i : bliis - ni&lai, eiit] - eifiau, einfiis - einffio... vt. SANGRA2OS DALELYTE
3, PrieS bendraties priesagq --'ii gali bUti da-r viena jos Sanqraios dalelvtd - si -, - s, - is bina:
priesaga, arba !Sit!.as!.9lnode9: raSlii, galv6fi, gird6ii, vadffi 1) po prie5delio prie5 Saknj (nusineda, pargMeda),
2) po galunds (ne5ag', nedag, veduosi, veduog).
4. 2odis gali turdti kelias priesagas: soafiii, raSltq,
buO(i)e6Bio, tankffifi as, morfiii6is, gy06i-iAas. 1, Visq veiksmaZod2iq tiesiogin6s ir tariamosios nuosakos
vienaskaitos pirmasis ir antrasis, visq skaidiq trediasis asmuo gali
Priesagq skaidius Zodyje nustatomas keliais b0dais:
a) atpazistant kalbos dalj ir svarbiausius jos po2ymius, pvz., tur6ti sangrqZos dalelyte - si arba sutrumpdjusiA - s.
veduogi (veduog), vedieqj (vedieg), veda$ (vedag).
biisiandio - veikiamosios ru5ies b[simojo laiko dalyvis. Tod6l turi
ved2iaugi (vedZiaug), vedeigi (vedeig), vedegi (ved6g).
-b r.blti[ tboUiosi mdoaiZon lianiikoo_ lparikieos apgaad a- ely-v iirs d. aTloyvdi6ol pturieris bag[tai -b 6ltforI-jo ; !d1a[Z3n!i4ni9o _ vesdiaugi (vestiaug),vestumeigi (vestumeis), vestqQj (vestqg).
.f\ Pastaba, Kai kurios veiksmaZod2iq galunds prie5 slngrq26s
larKo pnesaga - oav - rr paoaryvro pnesaga - us .
b) ie5kant oimini5ku ZodZiu. turindiu tas priesaqas. pvz., dalelyte i5likusios ilgesnds: ne5@9, suk@g ...
.s--v--e-=tK ?t.n. rt^m as <- -s.-v---e_-trK f-t na <- .s..v--e=t Kas; =B--a:.l..l,t la <- .io-.a.:rl ta-s - 1o...a..,lro;
gydymasrs e gyoo <- ^g.. yu; ^g^^i-y venlojas e ^g;^yvena <- gyvas <- gyu. 2. Tik sutrump6ju^siq sangrqZos dalelyte - g turi:
a) bendratis (ne5tig, vestig),
5, Priesaqa gali sudaryti vienas ar du priebalsiai: iutis, bOiis, b) tiesioginds ir tariamosios nuosakos dauqiskaitos pirmasis
(plg. zuii, ouO, it6s Frg. dkiil, balias, Saltas (plg.: balo, Salo); ir alllggix asmu-o (neslahElg, neslEi6'lg, neslEm6lg, ndSEIFlg,
nesuElilelg, nestlumdmdlg ...),
sal6'us (plg.:apsalo, salo), tamsqs (plg. temo), sausia (plg. sausas),
orau5ftb,!iefie, rek6hys, rug€iui, iik$us ... c) liepiamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos
antra:gqei daugiskaitos pirmasis asmuo (ne5k[g, neSk@g
nesKlrmeE).
V. PRIESDELIS
3, Jei ZodZio galund baigiasi priebalse s, tai sangrqZos
dalelyt6 jgyja - formq:
PrieSd6lis - ZodZio kamieno dalis, kuri eina prieS Saknj: irs
gyrim@19, juokim@g
ilZI6- - ITGtai oa, uZu6veja, uZuo-jauta. ' ...
Sangrq2iniai b0na ne tik asmenuojamieji veiksmaZod2iai,
apnuIii'o-6 - a --T png uari 6le, -kaaantl - ggn ridsa,.s upn srui,e6 -atleat -imdm aain., t ifFsru,ii o6a-Ztt-aorkadam .isa., sbaeut Kird damaM []qeila gi )(,r ap5e@gl etlgw, SlAa!u k(n@ u g 1j 9u),o pkuuss,d apatwgjisaaiu (kjuiaokndt)a, md a@ikt ais-,
vardiiai (prausim@9, formavim@$).
1, Zodis gali turdti kelis prieSddlius:
Pastabos.'
2, Yra londdnl-i[qs ,i pk i urkritei, uS7iapn6dryiet,n frb Eeit spflraie-s5adko6tlii.q nebevartoiami. 1. Nepainioti ivard2iuotiniq formq vienaskaitos vardininko
gallnds su sangrqZos daletyte: battlasi-6], anrrl555l, graZ|us-iSl,
Tokie prieSd6liai nustatomi analogijos b0du: nu62ulnus (plg.:
ffilaidus, nudtakus), jkyrus, pulus (plg.: jddmus, jsakmus). raSantlTSisl , ra5om lEEiSl . Linksniuo]Efri jvardZiuoti-ne--s tormas,
lPfiSSl-esantsansfiSsdalelytgi5nyksia:baltlaFi6l,rartfoT-|,
baltlajaml...
-18-
-19-